Versija neįgaliems   Svetainės struktūra  Titulinis 

BŪSIMI RENGINIAI

Kov
23
Št
18:00 Kino filmas ,,Ir visi jų vyrai” ... @ Plungės kultūros centras
Kino filmas ,,Ir visi jų vyrai” ... @ Plungės kultūros centras
Kov 23 @18:00 -19:30
Kino filmas ,,Ir visi jų vyrai" N-16 @ Plungės kultūros centras
Ir visi jų vyrai (2019) Žanras: Komedija, lietuviškas Sukurta: Lietuva Režisierius: Donatas Ulvydas Vaidina: Inga Jankauskaitė, Kristina Kazlauskaitė, Aušra Giedraitytė, Giedrius Savickas, Audrius Bružas, Andrius Bialobžeskis, Šarūnas Januškevičius Trukmė: 1h 48 min Cenzas: Žiūrovams nuo 16 metų Naujame režisieriaus Donato Ulvydo filme apie moterų ir[...]
Kov
27
Tr
18:00 Juozas Erlickas ,,Laisvoji progr... @ Plungės kultūros centras
Juozas Erlickas ,,Laisvoji progr... @ Plungės kultūros centras
Kov 27 @18:00 -19:30
Juozas Erlickas ,,Laisvoji programa" @ Plungės kultūros centras
Žmonės sujudę: ar gali būti, kad koncertuose jau draudžiama ne tik miegot, bet ir žiovaut? Ar tiesa, kad žiūrovų skaičius mažinamas iki 90, o paskui – dar? O svarbiausia – nejaugi koncerto metu reiks klausytis?[...]
Bal
12
Pn
18:00 Tango Argentino
Tango Argentino
Bal 12 @18:00 -19:30
Tango Argentino
Sakoma, jog artėjantis pavasaris – pats nuostabiausias laikas įsimylėti. Kai aplink dvelkia romantika, sunku nepasiduoti jausmams. Visiems, ieškantiems šilumos, sielos atgaivos ir pozityvių emocijų „Arts Libera International“ dovanoja įspūdingą, sielas ir kūnus kaitinantį renginį „Tango[...]

Renginių kalendorius

KASOS DARBO LAIKAS

Pirmadieniais – penktadieniais nuo 15 iki 18 val.

Jei mokami renginiai vyksta savaitgaliais bilietų kasa pradeda dirbti likus 2 valandoms iki renginio pradžios.

Kasos darbo metu bilietus

galima rezervuoti tel. (8 448) 555 46.

Rezervuotus bilietus reikia atsiimti likus savaitei iki renginio pradžios, kitaip bilietų rezervacija nebegalios

Draugaukime

Plungės kultūros centro 80 metų jubiliejų pasitinkant #6

Kovo 30 dieną Plungės kultūros centras minės solidžią 80 metų kūrybinės veiklos sukaktį.Artėjant šiai šventei  Plungės kultūros centrą norime pristatyti ir iš tos pusės kuri dažniausiai lieka už kadro renginių lankytojams. Šį kartą norime trumpai pristatyti tuos Plungės kultūros centre dirbančius žmones, kurių įprastai scenoje nematome, bet jų darbas turi labai daug įtakos tam, kad kultūros centro veikla būtų sėkminga, sklandi, dokumentiškai ir finansiškai tvarkinga,kad erdvės būtų paruoštos, pritaikytos renginiams ir repeticijoms, kad būtų parduoti bilietai, pagamintos, sumontuotos reikiamos dekoracijos, kad lankytojai saugiai turėtų kur palikti paltus ir panašiai.

Mintimis apie darbą kultūros centre ir apie savo darbo specifiką  pasakoja ilgametė kultūros centro sekretorė Lina Mikalauskienė, kultūros centro ūkio dalies vedėja Laima Lauciuvienė, bilietų kasos kasininkė Lina Stonytė-Mikalauskienė, už patalpų švarą atsakingos moterys:Dalia Ramonaitė, Nijolė Sinkevičienė ir Vida Kilčiauskienė, kontrolierė Laimutė Juškevičė, už lankytojų rūbų saugumą atsakinga Rita Jogminienė, meistras – sargas Saulius Bertulis ir vairuotojas Kostas Petrikas. Visi šie darbuotojai lyg ir yra atsakingi už skirtingas sritis, bet tikslas visų bendras, kad renginiai,įvairios kitos kultūros centro veiklos vyktų sėkmingai ir sklandžiai, nei vienas iš šių darbuotojų neskaičiuoja darbo valandų, dirba tiek kiek reikia,kad būtų pasiektas tik pats geriausias rezultatas. Visi darbuotojai yra atsakingi ir mokantys dirbti komandoje, esant reikalui visi pasirūpina patalpų švara, padeda pakabinti lankytojų rūbus ir panašiai, visi yra bendra komanda, neatsisako padėti vieni kitiems.

Lina, Laima, Lina

Lina Mikalauskienė (sekretorė) Plungės kultūros centre dirba jau 30 metų, savo darbo specifiką apibūdina, kaip darbą su Kultūros centro veiklos dokumentų valdymo procesais, dokumentų rengimu,įforminimu, tvarkymu, apskaita ir panašiai. Žinoma tenka prisidėti ir prie meninės-kultūrinės veiklos ir kartu su kolegomis organizuoti ar koordinuoti įvairius renginius. Pasiteiravus apie tai, kaip darbas atrodė prieš 30 metų ir kaip jis atrodo šiandieną, Lina akcentavo: ,,Pasikeitimų įvyko tikrai nemažai. Ne kartą keitėsi dokumentų valdymą reglamentuojantys teisės aktai, taip pat iš esmės pasikeitė techninės darbo priemonės. Kai pradėjau dirbti visus dokumentus tekdavo spausdinti mechanine rašomąja mašinėle, tada padarius kokią klaidą reikėdavo perspausdinti visą tekstą. Dabar dirbant kompiuteriu galima ne kartą koreguoti taip lyg ir susitaupo laikas, bet su kiekvienais metais darbo su dokumentais tik daugėja, kaip ir seniau taip ir šiandieną įstaigos dokumentų valdymo reikšmė yra tokia pati svarbi“.

Ūkio dalies vedėjos Laimos darbas susijęs su viso kultūros centro ūkio darbų organizavimu ir koordinavimu, darbų paskirstymu. Laima geriausiai žino visas kultūros centro erdves, rūpinasi, organizuoja ir koordinuoja, kad kultūros centras būtų gražus, tvarkingas tiek viduje, tiek išorėje, kad lankytojai,kolektyvų nariai kultūros centre jaustųsi lyg namuose. Laima pasidalino ir vienu iki šiol išlikusiu ir nemažai streso sukėlusiu prisiminimu iš pačios darbo pradžios kultūros centre. Buvo paruoštas iškilmingas furšetas, kuriame pasibaigus renginiui turėjo dalyvauti garbūs svečiai, buvo likusios tik keletas akimirkų kol svečiai po renginio jau rinksis į salę, kurioje ir yra paruoštas furšetas, bet salė užrakinta ir ūkio dalies vedėja niekur neranda rakto,atsarginių raktų taip pat nebuvo, tad jaudulio ir baimės buvo daug, o priemonių situacijai išspręsti nedaug, bet, galima sakyti stebuklo dėka raktai atsirado, furšetas prasidėjo laiku, bet tuometinės emocijos gyvos praėjus ir daugiau nei 10 metų.

Su kultūros centro lankytojais dažnai tenka bendrauti bilietų kasos kasininkei Linai, kontrolierei Laimutei ir už rūbų saugumą atsakingai Ritai. Lina dirba bilietų kasoje, taip pat sudarinėja sutartis, ruošia įvairias ataskaitas ir vykdo atsiskaitymus su atvykstančių teatrų, muzikantų, dainininkų atstovais. Laimutė ir Rita dažniausiai sutinka ir išlydi kultūros centro žiūrovą. Kiekvienas kultūros centro lankytojas yra labai reikšmingas ir kiekvienam kultūros centro darbuotojui yra svarbu, kad lankytojas iš kultūros centro išeitų su šypsena,kad būtų mandagiai aptarnautas, kad būtų laiku ir efektyviai sureaguota į iškilusią nenumatytą situaciją ir panašiai. Visiems su kultūros centro lankytojais dirbantiems žmonėms svarbiausia mandagus elgesys, greita reakcija ir plati šypsena.

Laima
Rita

Trumpai apie savo darbo specifiką pasakoja ir Plungės kultūros centro budėtojas-sargas Saulius ir vairuotojas Kostas. Šiems žmonėms dažniausiai tenka nemenkas fizinis krūvis, nes būtent jie atneša kur reikia stalus, išdėlioja kėdes, gamina dekoracijas, rūpinasi kultūros centro šiluma, mėgina paslėpti išbraižytas grindis ar sienas ir panašiai. Taip pat į pareigas įeina ir budėjimas kultūros centre.

Saulius
Kostas

Apie darbą kultūros centre pasakoja Dalia, Vida ir Nijolė, kurios yra atsakingos už kultūros centro patalpų švarą ir tvarką. Renginių metu tenka padirbėti ir rūbinėje, taip pat į pareigų specifiką įeina ir budėjimas kultūros centre. Prižiūrint kultūros centro erdves reikalingas kruopštumas, atidumas, pastabumas ir kantrybė. Dalia papasakojo ir vieną įspūdingą prisiminimą iš darbo kultūros centre. Tais laikais kai Plungės kultūros centre veiklą vykdė ,,Žemaičių teatras“, jo gretose buvo ir Dalia. Teatras buvo sulaukęs pasiūlymo nusifilmuoti televizijos laidoje, kur reikėjo pristatyti programą, kurioje turėjo būti daina, šokis, žaidimas ir žemaitiškas pasakojimas. Pasakojimą pristatyti, jeigu jo prireiktų buvo patikėta Daliai, bet, kad galėtų ramiai keliauti į laidos filmavimą,darbuotoja turėjo atlikti savo darbą, o išvakarėse kultūros centre buvo vykusi jaunimo diskoteka, tad darbo buvo nemažai, bet atlikdama tiesiogines pareigas Dalia pati sugalvojo ir paruošė žemaitišką pasakojimą laidos filmavimui. Tad finale per dieną pavyko atlikti savo  darbą kultūros centre ir suspėti į laidos filmavimą su teatro kolektyvu bei tapti tam tikra televizijos ,,žvaigžde”, nes buvo suteikta galimybė papasakoti apgalvotą, bet mažai repetuotą pasakojimą.

Nijolė
Dalia
Vida

Kalbinti darbuotojai darbą kultūros centre dažniausiai apibūdino šiais žodžiais: pagarba lankytojui, tvarka, ištvermė, atidumas, kantrybė, plati šypsena, draugiškas kolektyvas, jauki aplinka, nuolatinis tobulėjimas, atsakomybė, patirtis,nuolatinis bendravimas ir darbas komandoje. Džiaugiamės ir didžiuojamės, kad Plungės kultūros centre dirba darbštūs, atsakingi ir puikūs žmonės, kurie savo darbu prisideda prie to, kad Plungės kultūros centras augtų, tobulėtų ir toliau džiugintų plungiškius ir miesto svečius.

Plungės kultūros centro 80 metų jubiliejų pasitinkant #5

Kovo 30 dieną Plungės kultūros centras minės solidžią 80 metų kūrybinės veiklos sukaktį. Artėjant šiai šventei norime jums papasakoti apie Plungės kultūros centre dirbančius puikius žmonės. Šį kartą kalbiname Plungės kultūros centro parodų organizatorę,tautodailės kuratorę, audimo klubo ir menų studijos ,,ARtola“ vadovę Jolantą Miltenę. Jolantą matome vedant parodų pristatymus, bet tai yra galutinis rezultatas daugybės valandų prieš tai, kai buvo dėliojamas parodų grafikas,bendraujama su menininkais, ruošiama ekspozicija ir panašiai. Paruošiamieji darbai visada lieka už kadro, kartais net sunku įsivaizduoti kiek reikia daug laiko ir pastangų norint visuomenę pakviesti į parodos atidarymą.

*Kokią įdomiausią, netikėčiausią parodą yra tekę suorganizuoti?

Įdomiausios parodos yra tautodailininkų, nes visada iš jų tarpo atsiranda bent vienas liaudies meno kūrėjas išsiskiriantis iš kitų kūrėjų, nustebinantis savo idėja, ar meno kūriniu.

 O netikėčiausios parodos buvo net dvi:  Baltarusijos menininkės Alionos Gordon ikonų paroda ir mūsų plungiškės tapytojos Sonatos Mosteikės tapybos paroda. Šios parodos buvo įsimintinos ir kažkuo kitokios ir ilgai išliekančios atmintyje.

*Ar darbas su menininkais yra sunkus?

Darbas su menininkais yra įdomus. Niekada negali žinoti, koks bus pokalbis, kaip teks tartis ir dėl ko derėtis. Menininkai visada nustebina, nes jie pilni originalių idėjų, mėgsta iššūkius ir netradicinius sprendimus.

*Kiek vidutiniškai permetus Jums tenka suorganizuoti parodų? Ir kiek reikia laiko norint pasiruošti parodos pristatymui?

Kiekvieną mėnesį vidutiniškai tenka suorganizuoti po 2 parodas. Parodos paruošimo laiką labai įtakoja eksponuojami kūriniai. Jeigu yra paveikslai, tada greičiau ir lengviau juos sukomponuoti. O jeigu yra smulkūs darbai arba tekstilė, tada tenka ilgai galvoti, kaip juos išeksponuoti, kad kuo gražiau žiūrėtųsi erdvėje. O pats parodos atidarymo,pristatymo renginys taip pat nėra paprastas, vis tenka galvoti, ką ir kaip reikia pasakyti, ko būtinai nepamiršti paminėti, ką reikia labiau akcentuoti,ką papasakoti ir ką geriau nutylėti, kad ir pats menininkas ir susirinkę žiūrovai viską suprastų ir interpretuotų teisingai ir dar daug panašių niuansų.Taip pat dažnai tenka padrąsinti tiek pačius parodos autorius, tiek lankytojus,nes daugumai kalbėti prieš publiką yra sunku ir nedrąsu.

*Kokiais keliais žodžiais apibūdintumėte darbą kultūros centre?

Darbas kultūros centre yra įdomus, kintantis, nenuspėjamas, kūrybiškas.

*Ką Jums pačiai reiškia tautodailė, amatai ir kiti tradiciniai menai?

Man amatai ir tautodailė yra labai svarbi. Tai pamatas mūsų lietuviškumui, tautiniam savitumui. Džiaugiuosi dirbdama šį darbą, nes turiu galimybę plačiau susipažinti su Lietuvos tautiškumo pagrindais, galiu stebėti tautodailės meistrų kūrybą, tradicijų tęstinumą ir kaitą.

*Jūs vadovaujate Plungės krašto tautodailininkams, Audėjų klubui, menų studijai ,,ARTola“. Kiek žmonių vienija šie kolektyvai? Kokie yra panašumai ir skirtumai dirbant su šiais kolektyvais?

Tautodailininkų Plungės krašte yra 75, Audimo klube audžia 17 audėjų, o menų studija ,,ARTola” vienija 17 kūryba besidominčių moterų. Visi trys kolektyvai labai skirtingi, nes ir tikslai jų skiriasi. Audimo klube tik dabar po visų remontų imamės rimtesnių darbų, auga mūsų siekiai, norai keičiasi, ir tai mane labai džiugina. Senieji audėjai turi jau 10-ies metų patirtį, tad jiems tenka ir kitus pamokyti, dalintis gerąja patirtimi. Ypač mus džiugina mokinukų apsilankymai audykloje. Jie taip džiugiai viskuo domisi, noriai sėda prie staklių, nebijo naujovių.

,,ARTolos” menų studijos moterys yra be galo kūrybingos, tad tenka man suktis. Jos dirba daug, joms viskas įdomu, informaciją įsisavina greitai. Jų darbai nenuobodūs, pilni filosofinių idėjų.

Kaip bežiūrėtum, menas žmones įkvepia, suteikia jėgų gyventi, kurti ir daryti savo gyvenimą gražesnį. Džiaugiuosi, kad esu tokiam meniniam verpete. Ir dėkoju visiems, besisukantiems šiame verpete kartu su manimi.

Džiaugiamės, didžiuojamės ir mes, kad Plungės kultūros centre dirba, kuria, puoselėja, tęsia, mokosi, tobulėja ir savo kūrybiniais darbais stebina ir džiugina daugybę žmonių, tokios puikios asmenybės, kaip Jolanta bei visa jos komanda, nuo audėjų, tautodailininkų, gausybės meno mylėtojų iki dar tik pradedančių savęs ieškoti mėgėjų menininkų. Linkime neišsenkančių idėjų ir neišblėstančios meilės savo darbui, hobiui ir savęs realizacijoje įvairiose meno rūšyse.

Plungės Šv. Jono Krikštytojo Bažnyčioje pradėjome minėti artėjantį kultūros centro 80 metų jubiliejų

Kovo 17 d. Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje buvo aukojamos šventos mišios už Plungės kultūros centro darbuotojus, už visus kūrėjus ir visus mirusius buvusius kultūros centro darbuotojus. Šventas mišias aukojo dekanas-klebonas Vytautas Gedvainis. Nepaprastai gražios, jautrios ir šiltos mišios, daugybė klebono išsakytų gerų žodžių, pilnutėlė bažnyčia žmonių. Šiomis Šv. Mišiomis prasmingai pradėjome minėti Plungės kultūros centro kūrybinės veiklos 80 metų jubiliejų. Po mišių visi darbuotojai ragavo jubiliejinį tortą, direktorius darbuotojams įteikė savo ir Plungės rajono savivaldybės mero padėkas, padėkojo visiems už nuoširdų darbą kultūros centre. 
Kovo 30 d. 15 val. Plungės kultūros centras kviečia į šventinį koncertą ,,80 metų, 80 akimirkų“, nemokamus kvietimus galima pasiimti kultūros centro bilietų kasoje, kasos darbo metu, kviečiame pabūti kartu.

Vienas pirmųjų Lietuvos kultūros centrų – Plungės kultūros centras švenčia kūrybinės veiklos 80 metų jubiliejų

1939 metais tuometinio Plungės bažnyčios prelato Povilo Pūkio rūpesčiu Plungėje buvo atidaryti pirmieji parapijos namai, sujungę visus plungiškius, kultūros mylėtojus bendrai veiklai. Šioje salėje kūrėsi pirmieji meno kolektyvai, vyko renginiai, susitikimai,kita bendruomenės kultūrinė veikla. Tęsiant savitas ir gilias Plungės krašto kultūrines tradicijas parapijos salėje įkuriamas ir Plungės kultūros centras.Tai vienas pirmųjų regioninių kultūros centrų Lietuvoje, šiandien jau skaičiuojantis savo kūrybinės veiklos 80 – uosius metus.

Šiandien Plungės kultūros centras, išaugęs iš mažos parapijos salės, yra įsikūręs naujuose,  2018 metais baigtuose modernizuoti namuose ir yra šiuolaikiškas, visiškai atnaujintas ir sėkmingai pritaikytas šiandieninės bendruomenės kultūros reikmėms. Centre ne tik modernios salės, kūrybinės auditorijos, bet sumontuota ir viena geriausių šalyje garso ir šviesos technika leidžianti Plungėje pristatyti geriausius šalies profesionaliosios kultūros koncertus, spektaklius ar šiuolaikinio meno projektus. Plungės kultūros centras tęsdamas unikalias Plungės krašto kultūros tradicijas šiandien yra viena populiariausių bendruomenės susibūrimo ir kūrybiškumo ugdymo vietų rajone. Čia dirbantys profesionalūs įvairių meninių sričių kūrėjai per metus tiek plungiškius, tiek miesto svečius pakviečia į daugiau nei 300 įvairaus pobūdžio renginių,edukacinių užsiėmimų, festivalių, projektų, susitikimų ar parodų. Kultūros centre kūrybingai veikia gerai Plungėje, Lietuvoje ir pasaulyje žinomi, daugybės tarptautinių ir respublikinių festivalių ir konkursų laureatai, net 22 meno kolektyvai, kuriuose dirbama net 41 meninėje grupėje. Plungės kultūros centras vykdo net 12 akredituotų vaikų ir jaunimo neformalaus švietimo programų. Centre įkurtas profesionalios sudėties Simfoninis orkestras ir per 120 balerinų ugdanti klasikinio baleto studija. Per metus meno kolektyvuose, studijose, klubuose  ir neformalaus švietimo programose ugdoma per tūkstantis įvairaus amžiaus Plungės rajono gyventojų. Meno kolektyvai aktyviai vykdo tarptautinį kultūrinį bendradarbiavimą ir Lietuvos kultūrines tradicijas pristatė Japonijoje, JAV, Australijoje, Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje,Vokietijoje, Italijoje, Ispanijoje ir daugelyje kitų pasaulio šalių. Kultūros centre veikia tradicinio lietuviško audimo klubas, kuria per 70 rajono tautodailininkų ir suaugusiųjų dailės studija.

Teatras ,,Saula”

Projekto „Stanislovas Riauba – Žemaitijos Andersenas“ jaunųjųmenininkų sąjūdis Žemaitijoje dalyvių kūrybos darbai

Plungės kultūros centras šalyje gerai žinomas ne tik nuolatine kūrybine veikla, unikalias krašto kultūrines tradicijas puoselėjančiais renginiais, ar inovatyviais, šiuolaikinėmis formomis pasižyminčiais projektais bet ir didelės apimtis tradiciniais tarptautiniais ir respublikiniais projektais, tokiais kaip:tarptautinis pučiamųjų orkestrų festivalis, tarptautinis folkloro festivalis„Saulelė raudona“, tarptautinis teatrų festivalis-kūrybinė laboratorija „Mažoji Melpomenė“, tarptautinis tautinių šokių festivalis „Laisvės vaikai“,Nacionalinis Petro Vyšniausko saksofonininkų konkursas-festivalis, respublikinis tautinės muzikos ir šokio konkursas „Šoktinis“, Žemaitijos regiono jaunųjų menininkų sąjūdis „Stanislovas Riauba – Žemaitijos Andersenas“, Regioninė Dainų šventė,  bei  kitais ryškiais renginiais  kuriančiais ir garantuojančiais rajono kultūrinį unikalumą ir savitumą bendrame šalies kultūriniame kontekste.

Folkloro ansamblis ,,Gondinga”
,,Žirginėliai”

Tačiau šiandien svarbiausia, kad Plungės kultūros centras yra gyvas, tikras, kūrybiškumu šurmuliuojantis kultūros židinys, kuriame gali visi bendruomenės nariai įsilieti į kasdieninę kūrybinę veiklą, prasmingai leisti savo laisvalaikį,tenkinti kultūrinius, socialinius poreikius, visaverčiai susipažinti ir pasinerti į profesionalųjį meną, nes Plungės kultūros centre nuolat koncertuoja ryškiausi klasikinės, bei populiariosios muzikos profesionalūs kolektyvai, simfoniniai orkestrai, teatrai, bei pavieniai atlikėjai. Šiandien Plungės kultūros centras yra ne tik bendruomenės kultūros namai, bet ir „nacionalinis dramos teatras“ ar„ nacionalinė filharmonija“. Šiandien Plungės kultūros centre dera tradicinė,etninė, modernioji ir profesionalioji kultūra, bei kultūrinė edukacija.

Simfoninis orkestras
,,Eglės baleto studija”

Kovo 30 d. 15 val. Plungės kultūros centre vyks šventinis koncertas „80 metų, 80 akimirkų“kviečiantis pasidžiaugti šiandien kuriančiais, talentingais Plungės krašto žmonėmis. Minint solidų kultūros centro jubiliejų centro darbuotojai pristato ir tris parodas: parodų salėje bus eksponuojami net 80 kūrybingų plungiškių sukurti kūriniai, I aukšto foje parodų erdvėje foto paroda su 80 akimirkų į praeitį ir dabartį, o Audimo klube rajono audėjai pristato tradicinio lietuviško audimo atgimimo istoriją, kurią Plungėje iš užmaršties prikėlė būtent Plungės kultūros centro inicijuoti projektai.

Plungės kultūros centro 80 metų jubiliejų pasitinkant #4

Kovo 30 dieną Plungės kultūros centras minės solidžią 80 metų kūrybinės veiklos sukaktį. Artėjant šiai šventei  Plungės kultūros centrą norime pristatyti ir iš kitos pusės, iš tos pusės kuri dažniausiai lieka už ,,kadro” renginių lankytojams.

Šį kartą norime papasakoti apie renginių organizavimo, režisavimo subtilybes prieš keletą dešimtmečių ir šiandieną. Kalbiname pripažinimą pelniusius, daugybę renginių surežisavusius ir suorganizavusius tikrus savo sričių profesionalus: kultūros centro direktorių, teatro ,,Saula“ ir didžiausių kultūrinių projektų režisierių Romą Matulį, Plungės kultūros centre dirbantį nuo 1987 m., renginių ir teatro ,,Saula“ režisierę Sigitą Matulienę,  kuri kultūros centre dirba nuo 1989 metų ir kultūros centro direktoriaus pavaduotoją, renginių organizatorę ir režisierę Simoną Gudavičiūtę, kuri Plungės kultūros centre dirba nuo 2010 metų.

*Iš ko semiatės idėjų renginių organizavimui, režisavimui?

Kūrėjo sąmonės „idėjų gaudyklė“ veikia ištisą parą. Jei būsi pastabus idėjų  pasiimti galima iš mus supančios aplinkos, geros literatūros,  filmų, muzikos, bendravimo,festivalių, kelionių, seminarų, noro tobulėti ir nestovėti vietoje (Sigita ir Romas Matuliai).

Kartais idėjos atskrenda pačios, kartais tenka sprendimo ieškoti knygose ar internete. Tiesa ta, jog pačios tikriausios ir stipriausios idėjos atkeliauja kažkokiu nepaaiškinamu mistiniu būdu ir visai netinkamu laiku, o tos, kurių tenka ieškoti, visada kelia abejonių (Simona).

*Ar tiesa, kad šiandieną žiūrovą nustebinti yra sunkiau?

Be abejonės šiandieną Plungės kultūros centro  renginių lankytojai yra pasaulietiški,  turintys platų kultūrinį akiratį. Renkasi aukštos meninės vertės renginius. Tad  kultūros centro darbuotojas savo meninėje  veikloje turi  įdėti daug  pastangų ir darbo, kad  veikla išliktų įdomi, patraukli, būtų  reikalinga bendruomenei. Kūrybingai,nuosekliai  organizuoti  meno kolektyvų veiklą, tiek kitokio turinio ar pobūdžio veiklas (Sigita ir Romas Matuliai).

Taip, nustebinti tikrai sunkiau. Nors, kita vertus, gal jau ir nebereikėtų bandyti žiūrovo stebinti.Aš, žinoma, nežinau, kaip viskas vyko prieš keletą dešimtmečių, nes tuomet buvau pradinių klasių mokinė, aktyviai vaidinanti teatre ir mane žavėjo viskas,kas vyko scenoje, bet akivaizdu, kad laikai keičiasi. Ir tai normalu. Informacijos srautai didžiuliai, žmonės pavargę, turintys galybę veiklų ir ne visada gali surasti laiko apsilankyti kultūros centre vykstančiuose renginiuose(Simona).

*Kaip pasikeitė Jūsų darbas nuo tada kai pradėjote dirbti kultūros centre?

Per 30 veiklos metų  pasikeitė plungiškių karta,pasikeitė ir kultūros centro kolektyvas. Keitėsi ir kultūros centro veiklų turinys… Dabar Plungės kultūros centre gausu vaikų ir jaunimo meno kolektyvų.   Čia meninių gebėjimų lavinti  renkasi didelis jaunųjų plungiškių būrys.Gražu ir miela, kai kultūros centras suskamba ne tik nuo linksmų melodijų, klasikinės muzikos garsų, šokių batelių trepsėjimo, raiškios sceninės kalbos skambėjimo,bet ir garsaus, veržlaus,  jaunatviškai triukšmingo juoko ar varstomų durų bildėjimo. Norėtųsi, kad ateityje  kultūros centro  puikius meno kolektyvus atrastų ir lankytų kuo daugiau Plungės rajono vaikų ir jaunimo. Kultūros centro kultūrinė bendrija didėtų, plėstųsi, tobulėtų ir  sėkmingai dirbtų. Kad kiekvienas plungiškis, mažas,jaunas ar vyresnis, turėtų galimybę laisvalaikį smagiai  praleisti kultūros centre(Sigita ir Romas Matuliai).

Atėjau čia dirbti iškart baigusi studijas universitete. Turėjau tik žinias, bet iš esmės, jokios praktikos. Pirmieji renginiai pareikalavo ypač daug pastangų, buvo nedrąsu kolegų kažko paprašyti, visi vyresni, kompetentingi. Praėjo beveik 10 metų(nors kartais atrodo, kad tik kokie 4) . Plungė tapo mano namais, kolegos –draugais. Atradau savo darbo sistemą ir įgijau naujų kompetencijų. Dirbant šalia tokių stiprių režisierių kaip R. Matulis ir S. Matulienė tobulėti galima visą gyvenimą… (Simona)

*Kokius renginius organizuoti yra lengviausia/sunkiausia, kodėl?

Lengvų kūrybinių darbų nebūna. Subrandinti idėją ar sukurti meninio renginio naują sumanymą  reikia laiko. Meninę kokybę  nulemia daug aplinkybių. Ir net viską kruopščiai apgalvojus, padarius visus „namų darbus“  renginys gali būti  100% neįgyvendintas. Jį gali sustabdyti blogos oro sąlygos, ar kiti techniniai gedimai.

Šiandieninio žmogaus gyvenime visko yra labai daug ir viskas taip greit kinta, greitėja, tad kultūros centro darbuotojams reikia  daug išradingumo ir pastangų, energijos norint pasiruošti kokybiškam renginiui ar spektakliui.Gausu naujų renginių, kuriamos naujos tradicijos, bet  stengiamės išlaikyti šiek tiek laikmečio pakeistas senas tradicijas. Kiekvienas renginys, net ir mažiausio mastelio,  pareikalaus žmogiško kruopštumo, ilgo pasiruošimo,  gilaus ir išsamaus apmąstymo, sėkmingo komandinio  darbo (Sigita ir Romas Matuliai)

Manau, kiekviename darbe, kiekvienas žmogus turi savo sritis, kurios sekasi geriau ar sudėtingiau.Man asmeniškai sunkiausia organizuoti pramoginius „šou“ renginius, galbūt todėl, kad tokių mažiausiai ir esu vykdžiusi. Mano nuomone, pramoginė kultūra užima didelę dalį didmiesčių kultūrinio lauko, o tokiuose miesteliuose, kaip Plungė, kur nėra žinomų veidų, pramoginių renginių organizavimas dažnai netenka prasmės – nesusilaukia didelės paklausos. Žinoma, jokiu būdu nenoriu pasakyti,kad pramoginiai renginiai nereikalingi, bet aš visgi mieliau organizuoju pramoginius – edukacinius renginius, kuriuose galime ne tik pašėlioti, bet ir  kažko išmokyti/išmokti, ar pasidalinti patirtimi (Simona)

*Šiandieną yra daugiau techninių galimybių įvairių režisūrinių sumanymų realizavimui ar tai reiškia, kad šiandieną renginius organizuoti, režisuoti yra lengviau?

Norint nustebinti renginių lankytojus  neužtenka naujų techninių  galimybių. Reikalingos „geros“idėjos. O jos užgimsta tik žmogaus pasąmonėje… Gaila , bet kol kas nėra  „idėjų fabriko“-  tai sunkus ir kantrus kūrybinio darbuotojo darbas (Sigita ir Romas Matuliai).

Iš dalies lengviau, iš dalies sunkiau. Techninės galimybės tobulėja įspūdingu greičiu ir baisu net pripažinti, kaip sudėtinga spėti kartu su jomis. O spėti norisi…  Kita vertus, visos techninės naujovės nemažai ir kainuoja… ir laiko ir pinigų. Žinoma, kokybiška šviesos ir garso technika– būtina, bet mano nuomone, kultūros centras ta vieta, kur techninės galimybės yra tik priedas prie tikrojo, „gyvojo“ sumanymo. Juk kartais tylioje scenoje skambantys žmonių balsai, kelia kur kas didesnį įspūdį ir susijaudinimą negu kompiuterizuoti novatoriški sprendimai (Simona).

*Kas turi daugiausiai įtakos renginio sėkmei?

Renginio sėkmė priklauso nuo idėjos, idėjos aktualumo vietos bendruomenei, formos, turinio,vietos, laiko,  komandos darbo…  Jei renginys  tampa  tęstinis, vykstantis dešimtmetį ar daugiau,  yra  mėgstamas ir lankomas  žiūrovų, tai jau galima sakyti, kad tai yra renginio sėkmė (Sigita ir Romas Matuliai).

Net nežinau, kas neturi. Įtakos turi ir sumanymas, ir sprendimas, ir net oras lauke (nepaisant kokioje erdvėje vyksta renginys). Svarbus ir žiūrovo nusiteikimas, jo lūkesčiai(Simona).

*Kuo skiriasi šiandienis žiūrovas, nuo žiūrovo prieš 10 ar 30 metų?

Plungės žiūrovų  besilankančių renginiuose kokybės ,,kartelė” yra labai aukštai iškelta. Šių dienų žiūrovas reiklesnis, laisvesnis, laisviau išsako savo nuomonę apie renginio kokybę. Beje Plungės miesto kultūriniuose renginiuose mėgstančiam lankytis  plungiškiui yra  plačios pasirinkimo galimybės. Mieste vyksta daug renginių. Ir tai puiku. Neleidžia kūrėjams snausti.  Visi kultūros centro darbuotojai stengiasi  patenkinti kultūros centro lankytojų lūkesčius. Kaskart ieško naujų idėjų, įvairių galimybių, bei naujų renginio formų, naujų erdvių,  kad renginio kokybė būtų aukšto meninio lygio. Šventės  kasmet būtų įvairios, patrauklios (Sigita ir Romas Matuliai).

Dėkojame pašnekovams,be kurių idėjų, pastangų, profesionalaus, kūrybingo darbo neįvyktų didžiausi kultūriniai projektai, tarptautiniai festivaliai, konkursai, spektakliai,įvairūs renginiai, šventės, akcijos, kompozicijos ir kiti kultūriniai reiškiniai.Siekiame iki jubiliejaus  papasakoti, dar ne vieną istoriją, kviesdami drauge pasidžiaugti puikiais žmonėmis, kultūriniais įvykiais,įsimintinomis akimirkomis susijusiomis su Plungės kultūros centru ir visu kultūriniu gyvenimu Plungėje.

Kviečiame buvusius kultūros centro darbuotojus apsilankyti šventėje, skirtoje kultūros centro 80 metų sukakčiai paminėti

Gerbiami ir brangūs buvę kultūros centro darbuotojai, 2019 m. kovo 30 d. 15 val. minėsime PLUNGĖS KULTŪROS CENTRO ĮKŪRIMO IR KŪRYBINĖS VEIKLOS 80-METĮ. Būtų džiugu jeigu tą dieną sugrįžtumėte į Plungės kultūros centrą ir visi drauge galėtume pasidžiaugti visų mūsų kultūros centru. 
Metai bėga, kartos keičiasi, tad labai sunku Jus visus surasti ir asmeniškai pakviesti į šią džiugią šventę. Kviečiame apie Jūsų apsisprendimą dalyvauti šventėje pranešti el.p. plungeskc@gmail.com iki kovo 12 d., kad galėtume Jums palikti kvietimus kultūros centro bilietų kasoje.
Taip pat kviečiame kovo 17 d. 10 val. į Plungės Šv. Jono Krikštytojo Bažnyčią, kur vyks Šv. Mišios už kultūros centro darbuotojus, meno kolektyvų narius, visus Plungės kūrėjus ir už mirusius kultūros centro darbuotojus.

Kovo mėnesį Plungės kultūros centre

5 d. 17.00 val. Šurmulinga Užgavėnių šventė Senamiesčio aikštėje

8 d. 16.30 val. Parodos, skirtos Tarptautinei moters dienai ,,Secrets“ atidarymas

8 d. 18.00 val. Česlovo Gabalio ir grupės ,,Pelenai“koncertas

11 d. 15.00 val. Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienai paminėti skirtas XIV-asis tarptautinis vaikų ir jaunimo šokių festivalis,,Laisvės vaikai 2019“, kuriame dalyvaus: ,,Radost“ iš Serbijos, ,,Čabarok“ išBaltarusijos, ,,Memelite“ iš Latvijos, ,,Žalnieriukas“ iš Šiaulių,,,Suvartukas“ iš Plungės. Šventėje taip pat dalyvaus grupės ,,Tabasco“vokalistas Gediminas Norvaišas

12 d. 17.30 val. Organizacijos ,,Žinau ką renku“ diskusija kamerinėje salėje

13 d. 18.00 val. Kamerinėje salėje LMS organizuojamas,,Protų mūšis“

13 d. 19.00 val. Ovidijaus Vyšniausko koncertas,,Auksiniai šlageriai“

15 d. 18.00 val. Grupės ,,Džentelmenai“ koncertas ,,Nauja pradžia“1

20 d. 18.00 val. Renginių ciklas ,,Pokalbiai +“ ir parodos atidarymas

20 d. 18.00 val. Kamerinėje salėje LMS organizuojamas,,Protų mūšis“

21 d. 18.00 val. Teatro ,,Saula“ paauglių grupės premjerinis spektaklis

22 d. Regioninė tradicinė vaikų teatrų šventė ,,Vaikiško teatro pavasaris 2019“

Nuo 10.00 val. naujausius spektaklius rodys Plungės miesto lopšeliai – darželiai: „Vyturėlis“, ,,Pasaka“, ,,Saulutė“,  ,,Nykštukas“, Plungės specialiojo ugdymo centro „Dainorėliai ir draugai“

Nuo 12.00 val. savo spektaklius pristatys: Klaipėdos vaikų laisvalaikio centro teatro būrelis „Teatriukas A“, Plungės kultūros centro teatro „Saula“ vaikų grupė,  Plungės vysk. M. Valančiaus pradinės mokyklos teatro būrelis, Žemaičių Kalvarijos dramos teatras „Vyturys”, Plungės Senamiesčio mokyklos dramos studija „Svajokliai“,Rietavo savivaldybės kultūros centro dramos studija „Didžioji T“.

18.00 val. Plungės kultūros centro teatro ,,Saula“ jaunimo grupės spektaklis ,,Kita mokykla“

23 d. 18.00 val. Kino filmas ,,Ir visi jų vyrai“

27 d. 18.00 val. Juozo Erlicko kūrybos vakaras,,Laisvoji programa“

29 d. 18.00 val. DJ kūrybinė laboratorija 78 aud.

30 d. 15.00 val. Plungės kultūros centro kūrybinėsveiklos 80 metų jubiliejus ,,80 metų – 80 akimirkų“

Plungės kultūros centro 80 metų jubiliejų pasitinkant #3

Kovo 30 dieną Plungės kultūros centras minės 80 metų kūrybinės veiklos sukaktį. Artėjant solidžiam jubiliejui norime su visuomene pasidalinti pasakojimais, faktais ir tuo, kas lieka ,,už kadro“. Šį kartą kalbiname Plungės kultūros centro dailininkes,kurios jau daugybę metų džiugina kultūros centro lankytojus, žiūrovus savo kūrybiniais darbais, spalvingais afišų maketais, kvietimais, įvairioms šventinėms skirtomis kompozicijomis, papuoštomis erdvėmis, sukomponuotomis parodomis, įvairiais vizualiniais sprendimais ir panašiai. Džiaugiamės ir didžiuojamės, kad Plungės kultūros centre jau daugiau nei tris dešimtmečius dirba dvi kūrybiškos ir savo darbui atsidavusios dailininkės: Lijana Noreikienė  ir Aldona Ruibienė.

Aldona Ruibiennė
Lijana Noreikienė

*Kaip atrodė Jūsų darbas prieš 30 ar daugiau metų ir šiandieną?

(Lijana)Dalininko darbas labai skiriasi nuo to koks jis buvo prieš 30 metų ir dabar.Vien afišų gamyba – anksčiau viską reikėjo daryti rankomis, nusidažydavome didelį popieriaus lapą norima spalva, siekiant sukurti afišos foną, reikėdavo pasidaryti trafaretą ir tada trafareto pagalba atštampuoti ir taip pasidaryti reikiamą kiekį afišų, dekoracijų ir panašiai. Tekstus tekdavo rašyti tik ranka su plunksna. Viskas kardinaliai pasikeitė atsiradus kompiuteriams, tada darbas lyg ir palengvėjo, bet kad darbas palengvėtų reikėjo išmokti afišas, kvietimus, programėles ir viską kitką maketuoti kompiuterio ir įvairių programų pagalba.

(Aldona) Seniau afišas reikėdavo daryti rankomis, tekstus reikėdavo rašyti plunksna, piešti teptuku. Šiandieną visas darbas vyksta kompiuterio pagalba. Tada atrodė, jog valdai teptuką, šrifto plunksną, o kai atsirado kompiuteris tai būtent jis buvo naujas įrankis, prie kurio reikėjo priprasti, išmokti juo naudotis ir pritaikyti savo darbui.

*Iš ko semiatės idėjų scenografijų kūrybai?

(Lijana) Žiūrintį foto nuotraukas kaip atrodė pirmosios scenografijos ir kaip jos atrodo dabar yra labai didelis skirtumas. Anksčiau nebuvo nei medžiagų, nei priemonių, nei galimybių padaryti kažką įdomaus. Žinoma seniau nebuvo ir tiek daug renginių kaip šiuo metu, bet dabar yra galimybė naudotis kompiuteriu, spausdintuvu ir kitomis techninėmis galimybėmis.

Idėjų tenka paieškoti ir internete, bet turint didelę patirtį mintys dažniausiai ateina pačios natūraliai. Reikia daug įžvalgos ir kūrybiškumo, nes neretai dekoracijas gaminti reikia iš to kas yra turima, nėra galimybės viską ir visada įsigyti ko tik gali prireikti dekoracijų gamybai, tenka sukurti ir padaryti ką nors iš to kas yra turima arba pritaikyti tai kas buvo naudota seniau.

Kūrybiniams darbams yra naudojamos įvairios medžiagos, dažnai tenka apsilankyti ūkinių prekių, statybinių medžiagų ir kitose įvairiose parduotuvėse. Gaminant dekoracijas ar realizuojant kitas įvairias idėjas ar sumanymus panaudoti tenka viską nuo vielos, tinklo iki plastiko ir daugybės kitų netikėčiausių dalykų.

(Aldona)Dažniausiai renginio režisierius išsako savo idėją, norus, sumanymus ir tada galvojama, kaip būtų galima ir ar iš vis įmanoma išpildyti režisieriaus norus.Man scenografija tai didelio paveikslo tapymas, nors scenos išmatavimai 12×8 m ir reikia apgalvoti, įžvelgti kaip tas įsivaizduojamas paveikslas atrodys realiai ant scenos, kokį ir kaip jį matys renginio lankytojai. Kartais didesnių renginių scenografijas reikia kurti, gaminti dvi ir daugiau savaičių, nors renginys kuriam ruošiama scenografija trunka tik 2-3 valandas. Pavyzdžiui ilgametis, tradicinis, šventinis renginys visai šeimai ,,Kalėdų rytą”,kiekvienais metais šio renginio tema yra vis kita ir scenografija kasmet turi būti nauja ir nepasikartojanti (vienais metais tai Kalėdų Senelio namai, kitais metais Kalėdinis piratų laivas, trečiais Kalėdinio miestelio aikštė ar apsnigtas baltas Kalėdinis kaimelis ir panašiai). Reikia sugalvoti kiekvieną detalę ir viskas priklauso ne tik nuo savo, kaip dailininko darbo bet ir nuo šviesos režisieriaus, nes reikia su juo tartis iš kokių medžiagų daryti dekoracijas, kur jas pastatyti, kad apšvietus būtų galima pasiekti maksimaliai geriausio rezultato.

Nuo pat teatro ,,Saula” įkūrimo dirbu ir teatro dailininke. Kiekvienam spektakliui reikia sukurti afišą, programėles, scenografiją ir net kostiumų eskizus.

Labiausiai patinka dirbti su renginiais, kuriuose galima daugiau ,,žaisti” su spalvomis, įvairiomis medžiagomis, detalėmis ir panašiai, tokie projektai, kaip ,,Mažoji Melpomenė”, ,,Mes esame vienodi, mes norime būti kartu”, vaikystės šventės,kalėdiniai koncertai ir panašiai, šiuose projektuose suteikiama didesnė laisvė.

*Kokių netikėčiausių prašymų esate sulaukę iš renginių režisierių, organizatorių?

(Aldona) Dirbant tiek metų netikėčiausių ir įvairiausių prašymų iš režisierių yra tekę sulaukti ne vieno ir ne penkių, sunku juos suskaičiuoti ir įvardinti. Pamenu,gal vieną iš pirmųjų režisieriaus scenografijos sumanymų. Buvau neseniai pradėjusi dirbti ir reikėjo ant juodos didžiulės medžiagos nupiešti,,švytėjimą”… žinoma, dabar ši užduotis atrodytų daug lengviau, o tada patiesė man tą juodą medžiagą ant visų scenos grindų, davė valytojos chalatą, grindų šepetį ir kibirą baltų dažų. Pradėjau su tuo,,teptuku“ dažyti… Po kiek laiko atėjo režisierius, labai nustebo ir pasiteiravo kokius mokslus esu baigusi. O aš likau stovėti sustingus, bet galiausiai su užduotimi susitvarkiau, viskas pavyko ir režisierius liko patenkintas. Tad kartais kai režisieriai, renginių organizatoriai mato dar nebaigtą mūsų darbą tarsi išsigąsta, nustemba, klausia kas, kaip ir ar tik taip viskas čia ir bus? Aš sakau, kad tai tik pradžia, darbo eiga, žiūrėkite ir komentuokite galutinį rezultatą.

*Kas yra sunkiausia Jūsų darbe?

(Lijana) Sunkiausiai katrais būna rasti bendrą renginio režisieriaus ir dailininko sprendimą, tenka ieškoti pageidavimų ir realių galimybių kompromiso.

(Aldona) Sunkiausiai būna tais mėnesiais, kuriais vyksta labai daug renginių ir jiems visiems reikia sumaketuoti afišas, padaryti scenografijas, tad tokiais etapais konkretus darbo laikas nebeegzistuoja, reikia dirbti tiek valandų ir tiek dienų, kad pavyktų viską  padaryti laiku,nekreipiant dėmesio į tai ar tai yra savaitgalis ar oficialus darbo laikas yra pasibaigęs prieš 3 ar 4 valandas.

*Kokiais 3 žodžiais apibūdintumėte darbą kultūros centre?

(Lijana) Kūryba, darbas, stresas.

(Aldona) Vaizduotė, kūryba ir rankų darbas.

Ilgametę ir didelę patirtį turinčių dailininkių pasisakymai, tik patvirtina, kad renginys,projektas, spektaklis ar bet kuri kita meninė kūrybinė veikla negali sėkmingai vykti be bendro, komandinio darbo. Norint pasiekti geriausio rezultato to turi siekti visi nuo renginio režisieriaus, dailininko, šviesos, garso, scenos režisierių, iki patalpas prižiūrinčio asmens. Žinoma vienų darbas yra labiau pastebimas, kitų mažiau, bet vienokia ar kitokia prasme tas bendras darbas ir turi didžiausią įtaką galutiniam rezultatui. Kaip dailininkė Aldona pasakojo ,,…jei žiūrovai ploja atitraukus scenos uždangą, šypsosi, pasisemia puikių emocijų ir pasibaigus renginiui kalba ne tik apie nuostabią muziką, išskirtinius atlikėjus,puikius aktorinius gabumus, bet ir apie tai kokia buvo graži scenografija tai ir yra geriausias atlygis už tokį darbą”.

Dėkojame kultūros centro dailininkėms, be kurių profesionalaus ir kūrybingo darbo neįmanomas joks meno projektas kultūros centre ir tikimės jums papasakoti  dar ne vieną istoriją,  pasidalinti gražiausiomis įamžintomis akimirkomis ir drauge pasidžiaugti puikiais žmonėmis, kultūros reiškiniais, įsimintinomis akimirkomis ir drauge pasitikti visų mūsų kultūros centro artėjantį jubiliejų.