Versija neįgaliems   Svetainės struktūra  Titulinis 

BŪSIMI RENGINIAI
Lie
9
An
19:00 Humoro festivalis „JUOKIS pajūr...
Humoro festivalis „JUOKIS pajūr...
Lie 9 @19:00 -21:00
Humoro festivalis  „JUOKIS pajūryje - 2019“
PLUNGĖJE  JUOKSIS  DZŪKAI, AUKŠTAIČIAI  IR  ŽEMAIČIAI       Liepos 9 d., antradienį, 19 val. Plungės kultūros centre vyks  humoro festivalis  „JUOKIS pajūryje – 2019“.  Naujas programas rodys kolektyvai iš Dzūkijos, Aukštaitijos ir Žemaitijos.    Dzūkiško[...]

Renginių kalendorius

KASOS DARBO LAIKAS

Pirmadieniais – penktadieniais nuo 15 iki 18 val.

Jei mokami renginiai vyksta savaitgaliais bilietų kasa pradeda dirbti likus 2 valandoms iki renginio pradžios.

Kasos darbo metu bilietus

galima rezervuoti tel. (8 448) 555 46.

Rezervuotus bilietus reikia atsiimti likus savaitei iki renginio pradžios, kitaip bilietų rezervacija nebegalios

Draugaukime

Plungės kultūros centras

Plungės kultūros centro vaikų ir jaunimo šokių ansamblis ,,ŽIRGINĖLIAI“ dalyvavo 21 – jame tarptautiniame vaikų šokių festivalyje Kipro respublikoje

Šiais metais Kipro nacionalinė švietimo ir kultūros ministerija organizavo jau 21 -ąjį tarptautinį šokių festivalį, skirtą balandžio 23 dieną minimai vaikų gynimo dienai. Festivalis organizuojamas specialiai šią dieną ne tik vaikams, kurie gyvena jų šalyje, bet visame pasaulyje gyvenantiems vaikams. Kad festivalis būtų prasmingesnis kviečiami vaikai iš skirtingų šalių, skirtingų kultūrų.Pagrindinis tikslas – dalintis laime, džiaugsmu su viso pasaulio vaikais. Festivalio dalyviai linki taikios ateities be diskriminacijos kalbai, religijai, rasei ir lyčiai, linki taikos visam pasauliui.

Lietuvą ir Plungės miestą atstovavo ,,Žirginėlių“ ansamblio šokėjai (vad. S. Kazlauskytė). Kolektyvas sudalyvavo net šešiuose oficialiuose priėmimuose: pas Prezidentą, ministrą pirmininką, švietimo ir mokslo ministrą, ambasadorių ir kitus svarbius asmenis. Savo šalies kultūrą, muziką, nacionalinius šokius ir kostiumus pristatė 4 skirtinguose koncertuose. Kipro sostinėje Nicosijoje, Kirenijoje. Visi koncertai buvo tiesiogiai filmuojami ir transliuojami per Kipro nacionalinę televiziją. Šokėjų tėveliai turėjo galimybę internetu pamatyti kaip šoka jų vaikai. Kolektyvas grįžo sulaukęs daug gražių žodžių,suradęs daug naujų draugų, susipažinęs su skirtingų šalių kultūra, papročiais ir tradicijomis. Įspūdžiai vaikų atmintyje išliks ilgam. Už paramą ir prisidėjimą prie galimybės dalyvauti festivalyje, ansamblis ,,Žirginėliai“ dėkoja Plungės rajono savivaldybės merui Audriui Klišoniui.

Tik grįžęs kolektyvas tęsia pasiruošimą tradiciniam ansamblio koncertui, skirtam brangiausiam žmogui – Mamai, kuris Plungės kultūros centre įvyks gegužės 4 d. 13 val.

Plungės kultūros centro direktorius Romas Matulis dalyvavo tarptautinėje stažuotėje Vengrijoje

Balandžio 14-20 dienomis Plungės kultūros centro direktorius Romas Matulis dalyvavo tarptautinėje stažuotėje „Kultūros įstaigų vaidmuo kuriant regiono kultūrinį savitumą – šiuolaikinio kultūros vartotojo ir tautinių tradicijų santykis“Vengrijoje. Stažuotės metu  susipažino su Budapešto penktos savivaldybės „Angyalföldi József Attila Művelődési Központ“kultūros centro, Gedele miesto Meno ir kultūros centro ir Solymare miestokultūros centro „ Apáczai Csere János Művelődési Ház és Könyvtár“ veiklomis,meno kolektyvų programomis, rengiamais projektais, technine baze.

Stažuotės metu teorinių ir praktinių užsiėmimų metu kuriuos vedė Vengrijos kultūros, meno, marketingo ir viešųjų ryšių  specialistai studijavo Vengrijos kultūros finansavimo sistemą, kultūros centrų infrastruktūros privalumus, kultūros paslaugų sklaidos ir vartotojų pritraukimo galimybes,darbo su skirtingomis socialinėmis grupėmis specifiką ir jaunimo aktyvesnio įsitraukimo į kūrybą galimybes. Direktorius susitiko su kolegomis Gedelės kultūros centro direktoriumi Balazs Kovacs, Solymare kultūros centro direktoriumi Varga Zsolt, Budapešto kultūros centro direktoriaus pavaduotoju kultūrai Szalkai Lajos ir aptarė galimus tarptautinio bendradarbiavimo projektus ir perspektyvas, pasikeitė vadybine, įstaigų modernizavimo ir techninio aprūpinimo  patirtimi.

Direktorius Romas Matulis ne tik sėmėsi patirties iš Vengrijos kolegų, bet ir pats bendrų seminarų metu pristatė Lietuvos kultūros centrų veiklą, patirtį ir kultūros politikos savitumus.

Plungės kultūros centre nuvilnijo šventinis koncertas, skirtas 80 metų įkūrimo ir kūrybinės veiklos sukakčiai paminėti

Kovo 30 dieną Plungės kultūros centras kvietė į įstabią šokio, teatro, muzikos ir dainų šventę, skirtą Plungės kultūros centro solidžios sukakties įprasminimui.Šventinio renginio metu buvo pristatyti ar prisistatė visi 22 šiuo metu Plungės kultūros centre meninę-kūrybinę veiklą vykdantys kolektyvai. Tai buvo tik trumpa akimirka, kuri reprezentavo kultūros centrą ir jame kuriančius meno kolektyvus, jiems vadovaujančius žmones.

Šventės akimirkomis džiaugėsi daugiau nei 500 susirinkusių žiūrovų ir šventės svečių, kurie neliko abejingi, negailėjo gausių aplodismentų, gražių žodžių ir palinkėjimų ilgamečiam kultūros centro direktoriui Romui Matuliui, meno vadovams, kolektyvų nariams ir visiems kultūros centro darbuotojams.

Plungės kultūros centro kūrybinės veiklos 80 metų jubiliejinio renginio metu buvo atidengta atminimo lentelė, bylojanti apie solidų įvykį, kad atmintis apie šį šventinį renginį išliktų gyva ne vieną dešimtmetį.

Džiugu, kad į mūsų šventę atvyko didžiulis būrys kolegų iš visos Lietuvos kultūros centrų,Lietuvos Respublikos Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas, Nacionalinio kultūros centro direktorius Saulius Liausia, Lietuvos Respublikos Seimo nariai:Jonas Varkalys, Andriejus Stančikas, Eugenijus Gentvilas, rajono meras Audrius Klišonis, klebonas – dekanas Vytautas Gedvainis, Plungės švietimo įstaigų vadovai, Žemaičių dailės muziejaus, Viešosios bibliotekos, Turizmo informacijos centro, Plungės ligoninės vadovai, kiti partneriai, bičiuliai, buvę darbuotojai ir bendraminčiai ir daugybė kitų svečių, Plungės kultūros centro bendruomenei svarbių žmonių. Vertiname visų svečių, renginio žiūrovų išsakytus gražius žodžius, palinkėjimus, dovanas, gausias ovacijas ir nuoširdų palaikymą. Kviečiame ir toliau lankytis Plungės kultūros centre – gerų emocijų namuose ir drauge puoselėti Plungės kultūrinį gyvenimą ir tapti neatsiejama Plungės kultūros centro bendruomenės dalimi, nes be Jūsų nebūtų mūsų ir tik visi kartu galime pasiekti daug įspūdingų dalykų.

Plungės kultūros centro 80-mečio šventėje – gražūs žodžiai ir oficialios padėkos

Kovo 30 d. Plungės kultūros centre vyko šventė, skirta kultūros centro įkūrimo ir kūrybinės veiklos 80-mečiui paminėti. Iškilmių metu Plungės kultūros centro direktorius Romas Matulis, kultūros centro meno kolektyvų vadovai ir kiti kultūros centro darbuotojai sulaukė daug gražių sveikinimų, dovanų ir oficialių padėkų.

Plungės kultūros centro direktoriui Romui Matuliui buvo įteikta padėka nuo Lietuvos Respublikos Seimo,Kultūros komiteto pirmininko Ramūno Karbauskio. Padėkoje akcentuojama,,…nuoširdžiai dėkoju Jums už profesionalumą, kompetenciją bei aktyvią veiklą,formuojant bei įgyvendinant Lietuvos kultūros politiką, už svarų indėlį,kuriant ir reprezentuojant Plungės rajono identitetą, rengiant ir įgyvendinant įvairius projektus, bendruomeniškumo ir iniciatyvų skatinimą. Linkiu Jums naujų, drąsių idėjų ir atkaklumo jas įgyvendinant, sveikatos ir gerovės Jūsų namams“.

Direktoriui Romui Matuliui Lietuvos Nacionalinio kultūros centro direktorius Saulius Liausa, įteikė padėką už ,,Jūsų savitumą, gyvastį, aktualias iniciatyvas, mėgėjų meno sklaidą,tradicijų saugojimą ir puoselėjimą. Linkime prasmingų kūrybinių atradimų,neblėstančios jaunatviškos energijos, įkvepiančių mėgėjų meno kolektyvų pasirodymų, garsinančių savo kraštą ir svetur.“

Plungės kultūros centro 80 metų sukakties šventėje dalyvavo ir Lietuvos Respublikos Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas, kuris negailėjo gražių žodžių direktoriui ir visai kultūros centro bendruomenei, bei daliai jos: Teatro ,,Saula“ režisierei Sigitai Matulienei, folkloro ansamblio ,,Gondinga“ vadovei Daliai Stasikėlienei, Vaikų ir jaunimo tautinių šokių ansamblio „Žirginėliai“ vadovei Sonatai Kazlauskytei,direktoriaus pavaduotojai, renginių režisierei Simonai Gudavičiūtei, Kamerinio choro vadovui Alfonsui Vildžiūnui, liaudiškų šokių studijos ,,Suvartukas“vadovei Ilonai Baltikauskaitei, ,,Eglės baleto studijos“ vadovei Eglei Norkevičiūtei-Novoruckienei, kultūrinės veiklos vadybininkei Aurelijai Šarkauskaitei, simfoninio orkestro vadovei Ievai Lygnugarienei įteikė padėkas: ,,Už kūrybingą ir nuoširdų darbą, bendruomenėje vykdomus kultūrinius ir edukacinius projektus, rajono kultūrinio išskirtinumo kūrimą ir kultūros centro reprezentavimą“.

Nuoširdžiai džiaugiamės ir dėkojame už parodytą dėmesį.

(Nuotraukos S. Narkaus)

Vienas pirmųjų Lietuvos kultūros centrų – Plungės kultūros centras švenčia kūrybinės veiklos 80 metų jubiliejų

1939 metais tuometinio Plungės bažnyčios prelato Povilo Pūkio rūpesčiu Plungėje buvo atidaryti pirmieji parapijos namai, sujungę visus plungiškius, kultūros mylėtojus bendrai veiklai. Šioje salėje kūrėsi pirmieji meno kolektyvai, vyko renginiai, susitikimai, kita bendruomenės kultūrinė veikla. Tęsiant savitas ir gilias Plungės krašto kultūrines tradicijas parapijos salėje įkuriamas ir Plungės kultūros centras. Tai vienas pirmųjų regioninių kultūros centrų Lietuvoje, šiandien jau skaičiuojantis savo kūrybinės veiklos 80 – uosius metus.

Šiandien Plungės kultūros centras, išaugęs iš mažos parapijos salės, yra įsikūręs naujuose,  2018 metais baigtuose modernizuoti namuose ir yra šiuolaikiškas, visiškai atnaujintas ir sėkmingai pritaikytas šiandieninės bendruomenės kultūros reikmėms. Centre ne tik modernios salės, kūrybinės auditorijos, bet sumontuota ir viena geriausių šalyje garso ir šviesos technika leidžianti Plungėje pristatyti geriausius šalies profesionaliosios kultūros koncertus, spektaklius ar šiuolaikinio meno projektus. Plungės kultūros centras tęsdamas unikalias Plungės krašto kultūros tradicijas šiandien yra viena populiariausių bendruomenės susibūrimo ir kūrybiškumo ugdymo vietų rajone. Čia dirbantys profesionalūs įvairių meninių sričių kūrėjai per metus tiek plungiškius, tiek miesto svečius pakviečia į daugiau nei 300 įvairaus pobūdžio renginių, edukacinių užsiėmimų, festivalių,projektų, susitikimų ar parodų. Kultūros centre kūrybingai veikia gerai Plungėje, Lietuvoje ir pasaulyje žinomi, daugybės tarptautinių ir respublikinių festivalių ir konkursų laureatai, net 22 meno kolektyvai, kuriuose dirbama net 41 meninėje grupėje. Plungės kultūros centras vykdo net 12 akredituotų vaikų ir jaunimo neformalaus švietimo programų. Centre įkurtas profesionalios sudėties Simfoninis orkestras ir per 120 balerinų ugdanti klasikinio baleto studija. Permetus meno kolektyvuose, studijose, klubuose ir neformalaus švietimo programose ugdoma per tūkstantis įvairaus amžiaus Plungės rajono gyventojų. Meno kolektyvai aktyviai vykdo tarptautinį kultūrinį bendradarbiavimą ir Lietuvos kultūrines tradicijas pristatė Japonijoje, JAV, Australijoje, Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje,Italijoje, Ispanijoje ir daugelyje kitų pasaulio šalių. Kultūros centre veikia tradicinio lietuviško audimo klubas, kuria per 70 rajono tautodailininkų ir suaugusiųjų dailės studija.

Plungės kultūros centras šalyje gerai žinomas ne tik nuolatine kūrybine veikla,unikalias krašto kultūrines tradicijas puoselėjančiais renginiais, ar inovatyviais, šiuolaikinėmis formomis pasižyminčiais projektais bet ir didelės apimtis tradiciniais tarptautiniais ir respublikiniais projektais, tokiais kaip: tarptautinis pučiamųjų orkestrų festivalis, tarptautinis folkloro festivalis „Saulelė raudona“, tarptautinis teatrų festivalis-kūrybinė laboratorija „Mažoji Melpomenė“, tarptautinis tautinių šokių festivalis„Laisvės vaikai“, Nacionalinis Petro Vyšniausko saksofonininkų konkursas-festivalis, respublikinis tautinės muzikos ir šokio konkursas „Šoktinis“, Žemaitijos regiono jaunųjų menininkų sąjūdis „Stanislovas Riauba –Žemaitijos Andersenas“, Regioninė Dainų šventė, bei  kitais ryškiais renginiais  kuriančiais ir garantuojančiais rajono kultūrinį unikalumą ir savitumą bendrame šalies kultūriniame kontekste.

Tačiau šiandien svarbiausia, kad Plungės kultūros centras yra gyvas, tikras,kūrybiškumu šurmuliuojantis kultūros židinys, kuriame gali visi bendruomenės nariai įsilieti į kasdieninę kūrybinę veiklą, prasmingai leisti savo laisvalaikį, tenkinti kultūrinius, socialinius poreikius, visaverčiai susipažinti ir pasinerti į profesionalųjį meną, nes Plungės kultūros centre nuolat koncertuoja ryškiausi klasikinės, bei populiariosios muzikos profesionalūs kolektyvai, simfoniniai orkestrai, teatrai, bei pavieniai atlikėjai. Šiandien Plungės kultūros centras yra ne tik bendruomenės kultūros namai, bet ir „nacionalinis dramos teatras“ ar„ nacionalinė filharmonija“.Šiandien Plungės kultūros centre dera tradicinė, etninė, modernioji ir profesionalioji kultūra, bei kultūrinė edukacija.

Kovo 30 d. 15 val. Plungės kultūros centre vyks šventinis koncertas „80 metų, 80 akimirkų“ kviečiantis pasidžiaugti šiandien kuriančiais, talentingais Plungės krašto žmonėmis. Minint solidų kultūros centro jubiliejų centro darbuotojai pristato ir tris parodas: parodų salėje bus eksponuojami net 80 kūrybingų plungiškių sukurti kūriniai, I aukšto foje parodų erdvėje foto paroda su 80 akimirkų į praeitį ir dabartį, o Audimo klube rajono audėjai pristato tradicinio lietuviško audimo atgimimo istoriją, kurią Plungėje iš užmaršties prikėlė būtent Plungės kultūros centro inicijuoti projektai.

Plungės kultūros centro 80 metų jubiliejų pasitinkant #7

Kovo 30 dieną Plungės kultūros centras organizuoja 80 metų veiklos sukakčiai paminėti skirtą šventę, kurioje šoks, vaidins, dainuos, muzikuos ir kitomis formomis prisistatys ar bus pristatyti visi 22 šiuo metu Plungės kultūros centre veikiantys meno kolektyvai. Šiuose kolektyvuose prasmingai savo laisvalaikį kasmet įprasmina daugiau nei 1000 plungiškių ir Plungės rajono gyventojų, čia meną ir kultūrą lankydami užsiėmimus pamilsta vaikai, jaunimas ir suaugusieji. Didžiuojamės, kad Plungės kultūros centro meno kolektyvai yra aktyvūs įvairių festivalių, konkursų ir švenčių dalyviai, pelno įvairius apdovanojimus ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio šalyse, kolektyvai yra aplankę Japoniją, JAV, Australiją, Makedoniją ir daugybę kitų šalių, savo pasirodymais svečiose šalyse garsina Plungės ir Lietuvos vardą. Norime trumpai papasakoti apie šiuo metu Plungės kultūros centre kūrybinę veiklą vykdančius meno kolektyvus.

Seniausiai, jau 72 metus, gyvuojantis kolektyvas Plungės kultūros centre – nusipelniusi vyresniųjų liaudies šokių grupė „Suvartukas“. ,,Suvartukas” 2010 m. apdovanotas Lietuvos liaudies kultūros centro ir Pasaulio lietuvių dainų šventės fondo įsteigtu mėgėjų meno kolektyvų ir jų vadovų apdovanojimu – „Aukso Paukštės“ nominacija. Kolektyve šiuo metu šoka 10 šokėjų porų, o jiems daugiau nei 30 metų sėkmingai vadovauja Ilona Baltikauskaitė.

,,Suvartukas”

Vaikų ir jaunimo teatras ,,Saula” meninę, kūrybinę veiklą sėkmingai vykdo nuo 1992 m. Teatras 2005 metais apdovanotas aukščiausia mėgėjų meno nominacija „Aukso Paukštė“.  Teatro „Saula“ įkūrėjams ir režisieriams Sigitai Matulienei ir Romui Matuliui paskirta LR Kultūros ministerijos premija„Už geriausiai parengtus ir vykdomus kultūrinės edukacijos projektus“. Teatras net 9 kartus yra Nacionalinio konkurso laureatas ir 3 kartus pasaulinių atrankų laureatas. Šiuo metu teatre  94 jauni žmonės mylintys teatrą ir savo laisvalaikį įprasminantys teatro menu.

,,Saula”

Kamerinis choras,kuris veiklą sėkmingai vykdo 39 metus, kolektyvo nariai tai žmonės turintys muzikinį išsilavinimą, kultūros ir švietimo darbuotojai. Choro repertuarą sudaro įvairių epochų ir stilių bažnytinė bei pasaulinė muzika, chorui vadovauja Alfonsas Vildžiūnas.

Kamerinis choras

Folkloro ansamblis ,,Gondinga” yra vienas iš žinomiausių ir profesionaliausių Žemaitijos regiono folkloro ansamblių. Ansambliui su meile ir dideliu atsidavimu 31-erius metus vadovauja Dalia Stasikėlienė. „Gondingos“ aktyvioje kūrybinėje veikloje dalyvauja įvairių profesijų žmonės, savo laisvalaikį įprasminantys žemaičių folkloro puoselėjimu.Tie patys atlikėjai yra ir dainininkai, ir šokėjai, o kai kurie iš jų groja ir senoviniais muzikos instrumentais.

,,Gondinga”

Aldonos Smagurienės vadovaujama liaudiškos muzikos kapela „Minija“, kapeloje groja ir dainuoja daugiau nei keletą dešimtmečių liaudies dainą,muziką ir šokį mėgstantys vyresnio amžiaus plungiškiai. Kolektyvo repertuaras platus ir įvairiapusis – nuo senųjų liaudies dainų iki populiariosios muzikos.

Plungės kultūros centro vaikų ir jaunimo liaudies šokių ansamblis „Žirginėliai“ savo šokiais, dainomis ir muzika plungiškius, visą Lietuvą, daugybę Europos šalių džiugina ir stebina 35-erius metus. Nuo 1998 metų kolektyvui su dideliu entuziazmu ir atsidavimu vadovauja Sonata Kazlauskytė. Kolektyve šiuo metu 98 nariai.

Tremtinių ir politinių kalinių choras ,,Tėvynės ilgesys” neseniai minėjo kūrybinės veiklos 30-metį, chorui šiuo metu vadovauja Rūta Černeckienė. Didžioji dalis choro repertuaro: dainos, kurios yra sukurtos partizanų, tremtinių ir tapusios liaudies dainomis. Choristai yra tarsi tautos istorinės atminties saugotojai, tautinių tradicijų puoselėtojai. Kolektyvas vienija 30 asmenų.

Vokalinis ansamblis, vadovė Valentina Balčiauskienė. Kolektyvas greitai minės 40 metų kūrybinės veiklos sukaktį. Dauguma kolektyvo narių ansamblyje jau yra išdainavę 20 ir daugiau metų. Jie atlieka liaudiškas ir lietuvių kompozitorių sukurtas dainas,pritaria šokėjams ir muzikantams.

Vokalinis ansamblis

Vaikų liaudiškos muzikos kapela, kuriai vadovauja Rita Džiaugienė, populiarina ir puoselėja lietuvių liaudies muziką. Kolektyvo repertuarą sudaro lietuvių kompozitorių, įvairių autorių ir vadovės aranžuojami kūriniai, kuriuos jaunimas atlieka su didžiule meile ir pagarba. Kolektyvas veiklą vykdo nuo 1977 metų.

,,Simfoninis orkestras” yra vienas jauniausių kolektyvų Plungės kultūros centre, veiklą pradėjęs 2015 metų gruodžio mėnesį. Tai bene vienintelis tokio pobūdžio meno kolektyvas kuriantis ne šalies didmiestyje, o regione. Kolektyvas jau nustebimo ne viena koncertine programa, o 2017 m. iškilmingos Lietuvos kultūros centrų asociacijos apdovanojimų ,,Auksinis feniksas” ceremonijos metu, orkestro vadovams Ievai ir Pauliui Lygnugariams atiteko nominacija ,,Geriausias metų kultūros ir meno kūrėjais”.

Nuo 1991 metų Plungės kultūros centre sėkmingai veikia pučiamųjų instrumentų orkestras, tęsiantis kunigaikščio M. Oginskio tradicijas. Šio kolektyvo iniciatyva Plungėje kas antri metai vyksta tarptautinis pučiamųjų instrumentų orkestrų festivalis. 2000 metais kolektyvas sulaukė aukščiausio mėgėjų meno įvertinimo – buvo apdovanotas „Aukso Paukšte“. Kolektyvui iki šiol vadovauja Romas Jasevičius.

Plungės krašto tautodailininkai,pirmininkė Jolanta Miltenė. Plungės rajone gyvena ir kuria 75 tautodailininkai,sąjungos nariai ir nemažas būrys menininkų mėgėjų, kurie savo kūrybine veikla siekia papildyti sąjungos gretas. Čia buriasi medžio drožėjai, tapytojai, audėjai, keramikai, kalviai, pynėjai, popieriaus karpytojai ir įvairių rankdarbių meistrai. Plungės kultūros centre yra sudarytos puikios sąlygos, kurios palaiko ir užtikrina tautodailininkų organizacijos gyvybingumą jau daugiau nei 50 metų.

Merginų choreografinė grupė (orkestro šokėjos)vadovė Edita Rimeikytė. Kolektyvo repertuare daugiausiai šokiai tinkantys eitynėms, pritariant pučiamųjų orkestro muzikai. Kolektyve šoka 12-18 metų merginos.

Menų studija ,,ARTola”, susikūrusi 2017 m.  rugsėjo mėn., pakvietė kūrybiniam darbui susiburti suaugusius Plungės krašto žmones, kurie nori aktyviai ir meniškai praleisti laiką, pasimokyti meninės saviraiškos ir kitaip įsitraukti į kultūrinį gyvenimą. Studijoje dirbama siekiant asmeninės kūrybinės pažangos bei pozityvios kryptingos meninės veiklos. Studijai vadovauja Jolanta Miltenė.

Renginių vedimo – organizavimo klubas „Menadė“,vadovė Simona Gudavičiūtė. Kolektyve scenos judesio, renginių vedimo, organizavimo subtilybių mokosi jaunimas nuo 14 metų. „Menadė“ klubo narius galima išvysti vedant ir organizuojant tiek pramoginius Kultūros centro renginius, tiek įvairias valstybines šventes.

,,Menadė”

Vaikų ir jaunimo liaudiškų šokių studija „Mažasis Suvartukas“ įkurta 2000 m. Šiuo metu studiją lanko 197 vaikų ir jaunimo juos visus šokdina ir globoja, studijos įkūrėja choreografė ir  meno vadovė Ilona Baltikauskaitė. 2007 m.kolektyvas apdovanotas aukščiausiu mėgėjų meno įvertinimu – Lietuvos liaudies kultūros centro ir Pasaulio lietuvių dainų šventės fondo įsteigtu mėgėjų meno kolektyvų ir jų vadovų apdovanojimu – „Aukso Paukštės“ nominacija .

,,Mažasis suvartukas”

1969 metais Plungės kultūros centre buvo įkurta Liaudiškos muzikos kapela. Liaudiškos muzikos kapelos repertuare – tradiciniai Žemaitijos regiono kūriniai, įvairios polkos. Grojama tradiciniais lietuvių liaudies instrumentais-birbynėmis, skudučiais. Taip pat ir smuikais, kontrabosu,akordeonu, klarnetu, būgnais. Kapelai vadovauja Vidmantas Žilinskas.

Kreatyvinė grupė,,Miražas” vadovas Valentinas Charitonovas. Kolektyvo nariai organizuoja renginius, filmuoja video klipus, kuria scenarijus ir užsiima kita smagia veikla.

Šiuolaikinių šokių studija „Hera“, vadovė Lidija Riepšienė, kolektyvo nariai mokosi įvairių šokių (linijinių, pramoginių irt.t), taip pat lavina kūno plastiką, laikyseną, muzikalumą. Kolektyvą lanko linksmi, energingi, entuziastingi, ištvermingi moksleiviai nuo 6 iki 18 metų amžiaus.

Jaunimo vokalinė grupė ,,Hello“, kolektyvas įkurtas 2007 metais, nuo 2015 metų kolektyvui vadovauja Aida Mackevičiūtė. Užsiėmimų metu vaikams ir jaunimui formuojami dainavimo pagrindai, ugdomas kūrybiškumas vokalinėje veikloje, vyksta solinio dainavimo ir scenos judesio pamokos,aktyviai pasirodoma įvairiuose koncertuose, kuriamos solinės programos.

,,Hello”

,,Eglės baleto studija” taip pat yra dar jaunas kolektyvas, veiklą sėkmingai vykdantis nuo 2015-ųjų metų. Baleto studija moko vaikus pamilti šokio meną, baleto pagrindų, taisyklingos laikysenos. Šokio studijos auklėtiniai dalyvauja įvairiuose pasirodymuose,konkursuose, festivaliuose, kuria  vaikų baleto spektaklius. Kolektyvą šiuo metu lanko 114 balerinų.

Plungės kultūros centras nuo 2004 m., vykdydamas tęstinį projektą ,,Žemaitiškų tradicijų terpėje“ ėmėsi audimo amato atgaivinimo Plungės rajone. Tęsiant projekto idėją Plungės kultūros centro patalpose buvo įrengtos  audimo dirbtuvės ir suburtas audėjų klubas, kuris 2019 metų vasario mėnesį minėjo 10 metų veiklos sukaktį. Audimo dirbtuvių tikslas – tęsti audimo amato lankytojų tobulinimosi užsiėmimus ir vykdyti audimo amato edukacinę programą suaugusiems ir jaunimui.

Didžiuojamės, kad po Plungės kultūros centro stogu telpa tiek daug skirtingų ir panašių meninių veiklų, užsiėmimų, laisvalaikio įprasminimo formų. Kultūros centre kasdien kuria, bendrauja, ieško, mokosi ir tobulėja šimtai plungiškių ir Plungės rajono gyventojų. Plungės kultūros centre dirba profesionalūs, aktyvūs,kūrybiški, entuziastingi ir niekada nenuilstantys kūrėjai, meno kolektyvų vadovai, kurie geba į savo gretas pritraukti tiek daug plungiškių ir Plungės rajono gyventojų. Linkime drąsos. Kantrybės, žingeidumo, idėjų ir kad meilė kultūrai, menui ir pačiam Plungės kultūros centrui niekada neišblėstų.

Plungės kultūros centro 80 metų jubiliejų pasitinkant #6

Kovo 30 dieną Plungės kultūros centras minės solidžią 80 metų kūrybinės veiklos sukaktį.Artėjant šiai šventei  Plungės kultūros centrą norime pristatyti ir iš tos pusės kuri dažniausiai lieka už kadro renginių lankytojams. Šį kartą norime trumpai pristatyti tuos Plungės kultūros centre dirbančius žmones, kurių įprastai scenoje nematome, bet jų darbas turi labai daug įtakos tam, kad kultūros centro veikla būtų sėkminga, sklandi, dokumentiškai ir finansiškai tvarkinga,kad erdvės būtų paruoštos, pritaikytos renginiams ir repeticijoms, kad būtų parduoti bilietai, pagamintos, sumontuotos reikiamos dekoracijos, kad lankytojai saugiai turėtų kur palikti paltus ir panašiai.

Mintimis apie darbą kultūros centre ir apie savo darbo specifiką  pasakoja ilgametė kultūros centro sekretorė Lina Mikalauskienė, kultūros centro ūkio dalies vedėja Laima Lauciuvienė, bilietų kasos kasininkė Lina Stonytė-Mikalauskienė, už patalpų švarą atsakingos moterys:Dalia Ramonaitė, Nijolė Sinkevičienė ir Vida Kilčiauskienė, kontrolierė Laimutė Juškevičė, už lankytojų rūbų saugumą atsakinga Rita Jogminienė, meistras – sargas Saulius Bertulis ir vairuotojas Kostas Petrikas. Visi šie darbuotojai lyg ir yra atsakingi už skirtingas sritis, bet tikslas visų bendras, kad renginiai,įvairios kitos kultūros centro veiklos vyktų sėkmingai ir sklandžiai, nei vienas iš šių darbuotojų neskaičiuoja darbo valandų, dirba tiek kiek reikia,kad būtų pasiektas tik pats geriausias rezultatas. Visi darbuotojai yra atsakingi ir mokantys dirbti komandoje, esant reikalui visi pasirūpina patalpų švara, padeda pakabinti lankytojų rūbus ir panašiai, visi yra bendra komanda, neatsisako padėti vieni kitiems.

Lina, Laima, Lina

Lina Mikalauskienė (sekretorė) Plungės kultūros centre dirba jau 30 metų, savo darbo specifiką apibūdina, kaip darbą su Kultūros centro veiklos dokumentų valdymo procesais, dokumentų rengimu,įforminimu, tvarkymu, apskaita ir panašiai. Žinoma tenka prisidėti ir prie meninės-kultūrinės veiklos ir kartu su kolegomis organizuoti ar koordinuoti įvairius renginius. Pasiteiravus apie tai, kaip darbas atrodė prieš 30 metų ir kaip jis atrodo šiandieną, Lina akcentavo: ,,Pasikeitimų įvyko tikrai nemažai. Ne kartą keitėsi dokumentų valdymą reglamentuojantys teisės aktai, taip pat iš esmės pasikeitė techninės darbo priemonės. Kai pradėjau dirbti visus dokumentus tekdavo spausdinti mechanine rašomąja mašinėle, tada padarius kokią klaidą reikėdavo perspausdinti visą tekstą. Dabar dirbant kompiuteriu galima ne kartą koreguoti taip lyg ir susitaupo laikas, bet su kiekvienais metais darbo su dokumentais tik daugėja, kaip ir seniau taip ir šiandieną įstaigos dokumentų valdymo reikšmė yra tokia pati svarbi“.

Ūkio dalies vedėjos Laimos darbas susijęs su viso kultūros centro ūkio darbų organizavimu ir koordinavimu, darbų paskirstymu. Laima geriausiai žino visas kultūros centro erdves, rūpinasi, organizuoja ir koordinuoja, kad kultūros centras būtų gražus, tvarkingas tiek viduje, tiek išorėje, kad lankytojai,kolektyvų nariai kultūros centre jaustųsi lyg namuose. Laima pasidalino ir vienu iki šiol išlikusiu ir nemažai streso sukėlusiu prisiminimu iš pačios darbo pradžios kultūros centre. Buvo paruoštas iškilmingas furšetas, kuriame pasibaigus renginiui turėjo dalyvauti garbūs svečiai, buvo likusios tik keletas akimirkų kol svečiai po renginio jau rinksis į salę, kurioje ir yra paruoštas furšetas, bet salė užrakinta ir ūkio dalies vedėja niekur neranda rakto,atsarginių raktų taip pat nebuvo, tad jaudulio ir baimės buvo daug, o priemonių situacijai išspręsti nedaug, bet, galima sakyti stebuklo dėka raktai atsirado, furšetas prasidėjo laiku, bet tuometinės emocijos gyvos praėjus ir daugiau nei 10 metų.

Su kultūros centro lankytojais dažnai tenka bendrauti bilietų kasos kasininkei Linai, kontrolierei Laimutei ir už rūbų saugumą atsakingai Ritai. Lina dirba bilietų kasoje, taip pat sudarinėja sutartis, ruošia įvairias ataskaitas ir vykdo atsiskaitymus su atvykstančių teatrų, muzikantų, dainininkų atstovais. Laimutė ir Rita dažniausiai sutinka ir išlydi kultūros centro žiūrovą. Kiekvienas kultūros centro lankytojas yra labai reikšmingas ir kiekvienam kultūros centro darbuotojui yra svarbu, kad lankytojas iš kultūros centro išeitų su šypsena,kad būtų mandagiai aptarnautas, kad būtų laiku ir efektyviai sureaguota į iškilusią nenumatytą situaciją ir panašiai. Visiems su kultūros centro lankytojais dirbantiems žmonėms svarbiausia mandagus elgesys, greita reakcija ir plati šypsena.

Laima
Rita

Trumpai apie savo darbo specifiką pasakoja ir Plungės kultūros centro budėtojas-sargas Saulius ir vairuotojas Kostas. Šiems žmonėms dažniausiai tenka nemenkas fizinis krūvis, nes būtent jie atneša kur reikia stalus, išdėlioja kėdes, gamina dekoracijas, rūpinasi kultūros centro šiluma, mėgina paslėpti išbraižytas grindis ar sienas ir panašiai. Taip pat į pareigas įeina ir budėjimas kultūros centre.

Saulius
Kostas

Apie darbą kultūros centre pasakoja Dalia, Vida ir Nijolė, kurios yra atsakingos už kultūros centro patalpų švarą ir tvarką. Renginių metu tenka padirbėti ir rūbinėje, taip pat į pareigų specifiką įeina ir budėjimas kultūros centre. Prižiūrint kultūros centro erdves reikalingas kruopštumas, atidumas, pastabumas ir kantrybė. Dalia papasakojo ir vieną įspūdingą prisiminimą iš darbo kultūros centre. Tais laikais kai Plungės kultūros centre veiklą vykdė ,,Žemaičių teatras“, jo gretose buvo ir Dalia. Teatras buvo sulaukęs pasiūlymo nusifilmuoti televizijos laidoje, kur reikėjo pristatyti programą, kurioje turėjo būti daina, šokis, žaidimas ir žemaitiškas pasakojimas. Pasakojimą pristatyti, jeigu jo prireiktų buvo patikėta Daliai, bet, kad galėtų ramiai keliauti į laidos filmavimą,darbuotoja turėjo atlikti savo darbą, o išvakarėse kultūros centre buvo vykusi jaunimo diskoteka, tad darbo buvo nemažai, bet atlikdama tiesiogines pareigas Dalia pati sugalvojo ir paruošė žemaitišką pasakojimą laidos filmavimui. Tad finale per dieną pavyko atlikti savo  darbą kultūros centre ir suspėti į laidos filmavimą su teatro kolektyvu bei tapti tam tikra televizijos ,,žvaigžde”, nes buvo suteikta galimybė papasakoti apgalvotą, bet mažai repetuotą pasakojimą.

Nijolė
Dalia
Vida

Kalbinti darbuotojai darbą kultūros centre dažniausiai apibūdino šiais žodžiais: pagarba lankytojui, tvarka, ištvermė, atidumas, kantrybė, plati šypsena, draugiškas kolektyvas, jauki aplinka, nuolatinis tobulėjimas, atsakomybė, patirtis,nuolatinis bendravimas ir darbas komandoje. Džiaugiamės ir didžiuojamės, kad Plungės kultūros centre dirba darbštūs, atsakingi ir puikūs žmonės, kurie savo darbu prisideda prie to, kad Plungės kultūros centras augtų, tobulėtų ir toliau džiugintų plungiškius ir miesto svečius.

Plungės kultūros centro 80 metų jubiliejų pasitinkant #5

Kovo 30 dieną Plungės kultūros centras minės solidžią 80 metų kūrybinės veiklos sukaktį. Artėjant šiai šventei norime jums papasakoti apie Plungės kultūros centre dirbančius puikius žmonės. Šį kartą kalbiname Plungės kultūros centro parodų organizatorę,tautodailės kuratorę, audimo klubo ir menų studijos ,,ARtola“ vadovę Jolantą Miltenę. Jolantą matome vedant parodų pristatymus, bet tai yra galutinis rezultatas daugybės valandų prieš tai, kai buvo dėliojamas parodų grafikas,bendraujama su menininkais, ruošiama ekspozicija ir panašiai. Paruošiamieji darbai visada lieka už kadro, kartais net sunku įsivaizduoti kiek reikia daug laiko ir pastangų norint visuomenę pakviesti į parodos atidarymą.

*Kokią įdomiausią, netikėčiausią parodą yra tekę suorganizuoti?

Įdomiausios parodos yra tautodailininkų, nes visada iš jų tarpo atsiranda bent vienas liaudies meno kūrėjas išsiskiriantis iš kitų kūrėjų, nustebinantis savo idėja, ar meno kūriniu.

 O netikėčiausios parodos buvo net dvi:  Baltarusijos menininkės Alionos Gordon ikonų paroda ir mūsų plungiškės tapytojos Sonatos Mosteikės tapybos paroda. Šios parodos buvo įsimintinos ir kažkuo kitokios ir ilgai išliekančios atmintyje.

*Ar darbas su menininkais yra sunkus?

Darbas su menininkais yra įdomus. Niekada negali žinoti, koks bus pokalbis, kaip teks tartis ir dėl ko derėtis. Menininkai visada nustebina, nes jie pilni originalių idėjų, mėgsta iššūkius ir netradicinius sprendimus.

*Kiek vidutiniškai permetus Jums tenka suorganizuoti parodų? Ir kiek reikia laiko norint pasiruošti parodos pristatymui?

Kiekvieną mėnesį vidutiniškai tenka suorganizuoti po 2 parodas. Parodos paruošimo laiką labai įtakoja eksponuojami kūriniai. Jeigu yra paveikslai, tada greičiau ir lengviau juos sukomponuoti. O jeigu yra smulkūs darbai arba tekstilė, tada tenka ilgai galvoti, kaip juos išeksponuoti, kad kuo gražiau žiūrėtųsi erdvėje. O pats parodos atidarymo,pristatymo renginys taip pat nėra paprastas, vis tenka galvoti, ką ir kaip reikia pasakyti, ko būtinai nepamiršti paminėti, ką reikia labiau akcentuoti,ką papasakoti ir ką geriau nutylėti, kad ir pats menininkas ir susirinkę žiūrovai viską suprastų ir interpretuotų teisingai ir dar daug panašių niuansų.Taip pat dažnai tenka padrąsinti tiek pačius parodos autorius, tiek lankytojus,nes daugumai kalbėti prieš publiką yra sunku ir nedrąsu.

*Kokiais keliais žodžiais apibūdintumėte darbą kultūros centre?

Darbas kultūros centre yra įdomus, kintantis, nenuspėjamas, kūrybiškas.

*Ką Jums pačiai reiškia tautodailė, amatai ir kiti tradiciniai menai?

Man amatai ir tautodailė yra labai svarbi. Tai pamatas mūsų lietuviškumui, tautiniam savitumui. Džiaugiuosi dirbdama šį darbą, nes turiu galimybę plačiau susipažinti su Lietuvos tautiškumo pagrindais, galiu stebėti tautodailės meistrų kūrybą, tradicijų tęstinumą ir kaitą.

*Jūs vadovaujate Plungės krašto tautodailininkams, Audėjų klubui, menų studijai ,,ARTola“. Kiek žmonių vienija šie kolektyvai? Kokie yra panašumai ir skirtumai dirbant su šiais kolektyvais?

Tautodailininkų Plungės krašte yra 75, Audimo klube audžia 17 audėjų, o menų studija ,,ARTola” vienija 17 kūryba besidominčių moterų. Visi trys kolektyvai labai skirtingi, nes ir tikslai jų skiriasi. Audimo klube tik dabar po visų remontų imamės rimtesnių darbų, auga mūsų siekiai, norai keičiasi, ir tai mane labai džiugina. Senieji audėjai turi jau 10-ies metų patirtį, tad jiems tenka ir kitus pamokyti, dalintis gerąja patirtimi. Ypač mus džiugina mokinukų apsilankymai audykloje. Jie taip džiugiai viskuo domisi, noriai sėda prie staklių, nebijo naujovių.

,,ARTolos” menų studijos moterys yra be galo kūrybingos, tad tenka man suktis. Jos dirba daug, joms viskas įdomu, informaciją įsisavina greitai. Jų darbai nenuobodūs, pilni filosofinių idėjų.

Kaip bežiūrėtum, menas žmones įkvepia, suteikia jėgų gyventi, kurti ir daryti savo gyvenimą gražesnį. Džiaugiuosi, kad esu tokiam meniniam verpete. Ir dėkoju visiems, besisukantiems šiame verpete kartu su manimi.

Džiaugiamės, didžiuojamės ir mes, kad Plungės kultūros centre dirba, kuria, puoselėja, tęsia, mokosi, tobulėja ir savo kūrybiniais darbais stebina ir džiugina daugybę žmonių, tokios puikios asmenybės, kaip Jolanta bei visa jos komanda, nuo audėjų, tautodailininkų, gausybės meno mylėtojų iki dar tik pradedančių savęs ieškoti mėgėjų menininkų. Linkime neišsenkančių idėjų ir neišblėstančios meilės savo darbui, hobiui ir savęs realizacijoje įvairiose meno rūšyse.

Plungės Šv. Jono Krikštytojo Bažnyčioje pradėjome minėti artėjantį kultūros centro 80 metų jubiliejų

Kovo 17 d. Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje buvo aukojamos šventos mišios už Plungės kultūros centro darbuotojus, už visus kūrėjus ir visus mirusius buvusius kultūros centro darbuotojus. Šventas mišias aukojo dekanas-klebonas Vytautas Gedvainis. Nepaprastai gražios, jautrios ir šiltos mišios, daugybė klebono išsakytų gerų žodžių, pilnutėlė bažnyčia žmonių. Šiomis Šv. Mišiomis prasmingai pradėjome minėti Plungės kultūros centro kūrybinės veiklos 80 metų jubiliejų. Po mišių visi darbuotojai ragavo jubiliejinį tortą, direktorius darbuotojams įteikė savo ir Plungės rajono savivaldybės mero padėkas, padėkojo visiems už nuoširdų darbą kultūros centre. 
Kovo 30 d. 15 val. Plungės kultūros centras kviečia į šventinį koncertą ,,80 metų, 80 akimirkų“, nemokamus kvietimus galima pasiimti kultūros centro bilietų kasoje, kasos darbo metu, kviečiame pabūti kartu.

Plungės kultūros centro 80 metų jubiliejų pasitinkant #4

Kovo 30 dieną Plungės kultūros centras minės solidžią 80 metų kūrybinės veiklos sukaktį. Artėjant šiai šventei  Plungės kultūros centrą norime pristatyti ir iš kitos pusės, iš tos pusės kuri dažniausiai lieka už ,,kadro” renginių lankytojams.

Šį kartą norime papasakoti apie renginių organizavimo, režisavimo subtilybes prieš keletą dešimtmečių ir šiandieną. Kalbiname pripažinimą pelniusius, daugybę renginių surežisavusius ir suorganizavusius tikrus savo sričių profesionalus: kultūros centro direktorių, teatro ,,Saula“ ir didžiausių kultūrinių projektų režisierių Romą Matulį, Plungės kultūros centre dirbantį nuo 1987 m., renginių ir teatro ,,Saula“ režisierę Sigitą Matulienę,  kuri kultūros centre dirba nuo 1989 metų ir kultūros centro direktoriaus pavaduotoją, renginių organizatorę ir režisierę Simoną Gudavičiūtę, kuri Plungės kultūros centre dirba nuo 2010 metų.

*Iš ko semiatės idėjų renginių organizavimui, režisavimui?

Kūrėjo sąmonės „idėjų gaudyklė“ veikia ištisą parą. Jei būsi pastabus idėjų  pasiimti galima iš mus supančios aplinkos, geros literatūros,  filmų, muzikos, bendravimo,festivalių, kelionių, seminarų, noro tobulėti ir nestovėti vietoje (Sigita ir Romas Matuliai).

Kartais idėjos atskrenda pačios, kartais tenka sprendimo ieškoti knygose ar internete. Tiesa ta, jog pačios tikriausios ir stipriausios idėjos atkeliauja kažkokiu nepaaiškinamu mistiniu būdu ir visai netinkamu laiku, o tos, kurių tenka ieškoti, visada kelia abejonių (Simona).

*Ar tiesa, kad šiandieną žiūrovą nustebinti yra sunkiau?

Be abejonės šiandieną Plungės kultūros centro  renginių lankytojai yra pasaulietiški,  turintys platų kultūrinį akiratį. Renkasi aukštos meninės vertės renginius. Tad  kultūros centro darbuotojas savo meninėje  veikloje turi  įdėti daug  pastangų ir darbo, kad  veikla išliktų įdomi, patraukli, būtų  reikalinga bendruomenei. Kūrybingai,nuosekliai  organizuoti  meno kolektyvų veiklą, tiek kitokio turinio ar pobūdžio veiklas (Sigita ir Romas Matuliai).

Taip, nustebinti tikrai sunkiau. Nors, kita vertus, gal jau ir nebereikėtų bandyti žiūrovo stebinti.Aš, žinoma, nežinau, kaip viskas vyko prieš keletą dešimtmečių, nes tuomet buvau pradinių klasių mokinė, aktyviai vaidinanti teatre ir mane žavėjo viskas,kas vyko scenoje, bet akivaizdu, kad laikai keičiasi. Ir tai normalu. Informacijos srautai didžiuliai, žmonės pavargę, turintys galybę veiklų ir ne visada gali surasti laiko apsilankyti kultūros centre vykstančiuose renginiuose(Simona).

*Kaip pasikeitė Jūsų darbas nuo tada kai pradėjote dirbti kultūros centre?

Per 30 veiklos metų  pasikeitė plungiškių karta,pasikeitė ir kultūros centro kolektyvas. Keitėsi ir kultūros centro veiklų turinys… Dabar Plungės kultūros centre gausu vaikų ir jaunimo meno kolektyvų.   Čia meninių gebėjimų lavinti  renkasi didelis jaunųjų plungiškių būrys.Gražu ir miela, kai kultūros centras suskamba ne tik nuo linksmų melodijų, klasikinės muzikos garsų, šokių batelių trepsėjimo, raiškios sceninės kalbos skambėjimo,bet ir garsaus, veržlaus,  jaunatviškai triukšmingo juoko ar varstomų durų bildėjimo. Norėtųsi, kad ateityje  kultūros centro  puikius meno kolektyvus atrastų ir lankytų kuo daugiau Plungės rajono vaikų ir jaunimo. Kultūros centro kultūrinė bendrija didėtų, plėstųsi, tobulėtų ir  sėkmingai dirbtų. Kad kiekvienas plungiškis, mažas,jaunas ar vyresnis, turėtų galimybę laisvalaikį smagiai  praleisti kultūros centre(Sigita ir Romas Matuliai).

Atėjau čia dirbti iškart baigusi studijas universitete. Turėjau tik žinias, bet iš esmės, jokios praktikos. Pirmieji renginiai pareikalavo ypač daug pastangų, buvo nedrąsu kolegų kažko paprašyti, visi vyresni, kompetentingi. Praėjo beveik 10 metų(nors kartais atrodo, kad tik kokie 4) . Plungė tapo mano namais, kolegos –draugais. Atradau savo darbo sistemą ir įgijau naujų kompetencijų. Dirbant šalia tokių stiprių režisierių kaip R. Matulis ir S. Matulienė tobulėti galima visą gyvenimą… (Simona)

*Kokius renginius organizuoti yra lengviausia/sunkiausia, kodėl?

Lengvų kūrybinių darbų nebūna. Subrandinti idėją ar sukurti meninio renginio naują sumanymą  reikia laiko. Meninę kokybę  nulemia daug aplinkybių. Ir net viską kruopščiai apgalvojus, padarius visus „namų darbus“  renginys gali būti  100% neįgyvendintas. Jį gali sustabdyti blogos oro sąlygos, ar kiti techniniai gedimai.

Šiandieninio žmogaus gyvenime visko yra labai daug ir viskas taip greit kinta, greitėja, tad kultūros centro darbuotojams reikia  daug išradingumo ir pastangų, energijos norint pasiruošti kokybiškam renginiui ar spektakliui.Gausu naujų renginių, kuriamos naujos tradicijos, bet  stengiamės išlaikyti šiek tiek laikmečio pakeistas senas tradicijas. Kiekvienas renginys, net ir mažiausio mastelio,  pareikalaus žmogiško kruopštumo, ilgo pasiruošimo,  gilaus ir išsamaus apmąstymo, sėkmingo komandinio  darbo (Sigita ir Romas Matuliai)

Manau, kiekviename darbe, kiekvienas žmogus turi savo sritis, kurios sekasi geriau ar sudėtingiau.Man asmeniškai sunkiausia organizuoti pramoginius „šou“ renginius, galbūt todėl, kad tokių mažiausiai ir esu vykdžiusi. Mano nuomone, pramoginė kultūra užima didelę dalį didmiesčių kultūrinio lauko, o tokiuose miesteliuose, kaip Plungė, kur nėra žinomų veidų, pramoginių renginių organizavimas dažnai netenka prasmės – nesusilaukia didelės paklausos. Žinoma, jokiu būdu nenoriu pasakyti,kad pramoginiai renginiai nereikalingi, bet aš visgi mieliau organizuoju pramoginius – edukacinius renginius, kuriuose galime ne tik pašėlioti, bet ir  kažko išmokyti/išmokti, ar pasidalinti patirtimi (Simona)

*Šiandieną yra daugiau techninių galimybių įvairių režisūrinių sumanymų realizavimui ar tai reiškia, kad šiandieną renginius organizuoti, režisuoti yra lengviau?

Norint nustebinti renginių lankytojus  neužtenka naujų techninių  galimybių. Reikalingos „geros“idėjos. O jos užgimsta tik žmogaus pasąmonėje… Gaila , bet kol kas nėra  „idėjų fabriko“-  tai sunkus ir kantrus kūrybinio darbuotojo darbas (Sigita ir Romas Matuliai).

Iš dalies lengviau, iš dalies sunkiau. Techninės galimybės tobulėja įspūdingu greičiu ir baisu net pripažinti, kaip sudėtinga spėti kartu su jomis. O spėti norisi…  Kita vertus, visos techninės naujovės nemažai ir kainuoja… ir laiko ir pinigų. Žinoma, kokybiška šviesos ir garso technika– būtina, bet mano nuomone, kultūros centras ta vieta, kur techninės galimybės yra tik priedas prie tikrojo, „gyvojo“ sumanymo. Juk kartais tylioje scenoje skambantys žmonių balsai, kelia kur kas didesnį įspūdį ir susijaudinimą negu kompiuterizuoti novatoriški sprendimai (Simona).

*Kas turi daugiausiai įtakos renginio sėkmei?

Renginio sėkmė priklauso nuo idėjos, idėjos aktualumo vietos bendruomenei, formos, turinio,vietos, laiko,  komandos darbo…  Jei renginys  tampa  tęstinis, vykstantis dešimtmetį ar daugiau,  yra  mėgstamas ir lankomas  žiūrovų, tai jau galima sakyti, kad tai yra renginio sėkmė (Sigita ir Romas Matuliai).

Net nežinau, kas neturi. Įtakos turi ir sumanymas, ir sprendimas, ir net oras lauke (nepaisant kokioje erdvėje vyksta renginys). Svarbus ir žiūrovo nusiteikimas, jo lūkesčiai(Simona).

*Kuo skiriasi šiandienis žiūrovas, nuo žiūrovo prieš 10 ar 30 metų?

Plungės žiūrovų  besilankančių renginiuose kokybės ,,kartelė” yra labai aukštai iškelta. Šių dienų žiūrovas reiklesnis, laisvesnis, laisviau išsako savo nuomonę apie renginio kokybę. Beje Plungės miesto kultūriniuose renginiuose mėgstančiam lankytis  plungiškiui yra  plačios pasirinkimo galimybės. Mieste vyksta daug renginių. Ir tai puiku. Neleidžia kūrėjams snausti.  Visi kultūros centro darbuotojai stengiasi  patenkinti kultūros centro lankytojų lūkesčius. Kaskart ieško naujų idėjų, įvairių galimybių, bei naujų renginio formų, naujų erdvių,  kad renginio kokybė būtų aukšto meninio lygio. Šventės  kasmet būtų įvairios, patrauklios (Sigita ir Romas Matuliai).

Dėkojame pašnekovams,be kurių idėjų, pastangų, profesionalaus, kūrybingo darbo neįvyktų didžiausi kultūriniai projektai, tarptautiniai festivaliai, konkursai, spektakliai,įvairūs renginiai, šventės, akcijos, kompozicijos ir kiti kultūriniai reiškiniai.Siekiame iki jubiliejaus  papasakoti, dar ne vieną istoriją, kviesdami drauge pasidžiaugti puikiais žmonėmis, kultūriniais įvykiais,įsimintinomis akimirkomis susijusiomis su Plungės kultūros centru ir visu kultūriniu gyvenimu Plungėje.