Versija neįgaliems   Svetainės struktūra  Titulinis 

BŪSIMI RENGINIAI
Bal
30
An
18:00 Humoro šou ,,Buvusių moterų reik...
Humoro šou ,,Buvusių moterų reik...
Bal 30 @18:00 -19:30
Humoro šou ,,Buvusių moterų reikalai" 3
Žiūrovų numylėtinis Vytukas sugrįžta! Trečiojoje „Buvusių Moterų Reikalai“ dalyje jis užmegs net dvi naujas pažintis. Viena iš jų galbūt pavirs tvirta vyriška draugyste, o kita… Nejaugi nauja meile? Stiprus humoras, arši vyriška konkurencija ir pirmą[...]
Geg
3
Pn
17:30 Renginių ciklas ,,Pokalbiai +” i... @ Plungės kultūros centras
Renginių ciklas ,,Pokalbiai +” i... @ Plungės kultūros centras
Geg 3 @17:30 -19:00
Renginių ciklas ,,Pokalbiai +" ir ,,Arlekino" teatro spektaklis ,,Hamletas" @ Plungės kultūros centras
Plungės kultūros centras kviečia į paskutinį projekto “Pokalbiai plius” renginį. Kviečiame jaunimą, meno ir kultūros žmones pokalbiui / diskusijai – “Kas esi? Kuo būti?”. Pokalbio svečias – Jaunimo reikalų departamento prie Socialinės ir darbo ministerijos[...]

Renginių kalendorius

KASOS DARBO LAIKAS

Pirmadieniais – penktadieniais nuo 15 iki 18 val.

Jei mokami renginiai vyksta savaitgaliais bilietų kasa pradeda dirbti likus 2 valandoms iki renginio pradžios.

Kasos darbo metu bilietus

galima rezervuoti tel. (8 448) 555 46.

Rezervuotus bilietus reikia atsiimti likus savaitei iki renginio pradžios, kitaip bilietų rezervacija nebegalios

Draugaukime

Naujienos

GEGUŽĖS 10 D. PLUNGĖS KULTŪROS CENTRE X Lietuvos vaikų ir jaunimo teatrų šventė „ŠIMTAKOJIS 2019“

11.00 val. Šventės atidarymas

11.10 val. Šiaulių moksleivių namų vaikų ir jaunimo teatro studija „Kompanija šauni“. „Žaidžiame naujus karaliaus drabužius“, pagal H. K. Anderseną. Režisieriai Dalė ir Virginijus Dargiai. (Trukmė 35 min.)

12.15 val. Radviliškio miesto kultūros centro teatras „Balta”, pagal lietuvių liaudies sapnininką „Baltas sapnas”. Režisierė Rasa Atkočiūnienė. (Trukmė 30 min.)

13.10 val. Klaipėdos karalienės Luizės jaunimo centro vaidybos studija „Trepsė“, Pėteris Bischleris „Žmogus, kuris nieko nebenorėjo žinoti“. Režisierė Rimutė Svytytė. (Trukmė 30 min.)

14.20 val. Alytaus „Drevinuko”mokyklos-darželio teatro studija „Drevinukas”, „Ozo šalies burtininkas”, pagal L. Frank Baum pasaką. Režisieriai Ieva Ivanauskienė ir Jonas Gaižauskas. (Trukmė 50 min.)

15.35 val. Pandėlio vaikų teatras,improvizacijos pagal lietuvių liaudies pasakas „Senosios palėpės istorija”.Režisierė Sonata Babickienė. (Trukmė 30 min.)

16.30 val. Vilniaus kultūros centro teatro studija ,,Elementorius“, „Gailius ir jo žirgas“,pagal Lietuvių liaudies pasaką. Režisierė Eglė Storpirštienė (Trukmė 45 min.)

17.30 val. Plungės kultūros centro vaikų ir jaunimo teatro „Saula“ vaikų grupė. „Pasaka apie drąsuolį berną“, pagal lietuvių liaudies pasakas. Režisieriai Sigita ir Romas Matuliai (Trukmė 40 min.)

18.10 val. Šventės uždarymas, laureatų apdovanojimai.

Pertraukų metu, kultūros centro fojė galėsite pažaisti , smagiai laiką leisti su kultūros centro vaikų meno kolektyvais „HELLO“, „EGLĖS BALETO STUDIJA“ , „HERA“, „SAULA“, ,,MIRAŽAS“

Organizatoriai: LIETUVOS NACIONALINIS KULTŪROS CENTRAS, PLUNGĖS KULTŪROS CENTRAS

Bilieto kaina 1 Eur (įsigiję bilietą, galėsite apsilankyti visuose arba tik 1 ar keliuose spektakliuose. Bilietus kasos darbo metu (15-18 val.) galima įsigyti kultūros centro bilietų kasoje, arba užsirezervuoti tel. nr. 844855546

,,Žirginėliai” dalyvavo vaikų liaudies šokių festivalyje ,,Draugai draugams”

Balandžio 11 d. Plungės kultūros centro vaikų ir jaunimo šokių ansamblis ,,Žirginėliai” (vad. S. Kazlauskytė) koncertavo Kaune, kur dalyvavo vaikų liaudies šokių festivalyje ,,Draugai draugams”. Tradicinis festivalis puoselėja lietuviškas tradicijas, skatina ansamblių bendradarbiavimą, vaikų ir jaunimo saviraišką, populiarina liaudies šokį. 
Puikiai atstovavę Plungę ir Plungės kultūros centrą, sulaukę daug gražių komplimentų, kolektyvas suspėjo aplankyti ir edukacinį pramogų centrą ,,CurioCity”, kuriame patys mažiausi ansamblio šokėjai turėjo galimybę pažaisti, patirti, sužinoti ir pajausti: kaip pasakyti savo vardą gestų kalba, kas yra garso banga, kokią muziką kuria gamta ir kitų įdomių dalykų.
Dabar ansamblis intensyviai ruošiasi koncertinei kelionei į Kipro respubliką, o gegužės 04 d. 13.00 kvies visus į tradicinį koncertą, skirtą Mamos dienai.

Plungės kultūros centro vaikų ir jaunimo teatras ,,Saula” tapo Nacionalinio teatrų konkurso laureatais

Baigėsi Nacionalinio vaikų ir jaunimo teatrų konkurso ,,Šimtakojis” regioniniai turai ir šiandieną Lietuvos Nacionalinis kultūros centras paskelbė rezultatus. Šiame konkurse teatro ,,Saula” vaikų grupė pristatė savo spektaklį sukurtą pagal Lietuvių liaudies pasakas ,,Pasaka apie drąsuolį berną” (rež. Sigita ir Romas Matuliai). Spektaklis pripažintas absoliučiai geriausiu Lietuvoje. Teatras ,,Saula” vieninteliai iš visų 71 dalyvių buvo įvertintas maksimaliu 100 balų. 
Didžiuojamės teatro ,,Saula” aktorių ir režisierių Sigitos ir Romo Matulių darbu ir pasiektais rezultatais

Plungės kultūros centro ,,Eglės baleto studija“ iš tarptautinio konkurso grįžo su laimėjimais

Balandžio 7 dieną Plungės kultūros centro  ,,Eglės baleto studija“ (vad. Eglė Norkevičiūtė – Novoruckienė) pirmą kartą dalyvavo baleto ir neoklasikinio šokio konkurse ,,Royal Dance Grand Prix Baltic”, kuris vyko, VEF kultūros rūmuose, Rygoje. Šiame konkurse dalyvavo labai stiprūs baleto kolektyvai iš Latvijos tokie kaip: šokio akademija ,,Grande“, Latvijos baleto akademija, Liepojos baleto akademija taip pat baleto atlikėjai iš Italijos, Kinijos ir vienintelis kolektyvas iš Lietuvos tai Plungės kultūros centro ,,Eglės baleto studija“.

Visus dalyvius vertino kompetentinga komisija. Komisiją sudarė baletmeisteriai ir baleto solistai iš Italijos,Rusijos, Latvijos ir Lietuvos.  Plungės kultūros centro ,,Eglės baleto studija“ pelnė nemažai apdovanojimų. Kolektyvų kategorijoje pelnė trečiąją vietą, Mantė Virketytė ir Norvilė Barauskaitė iškovojo II-ąją vietą, Evelina Oželytė tarp daugybės solisčių iš Italijos,Latvijos ir Kinijos pelnė III-ąją vietą, Mantė Virketytė savo amžiaus baleto kategorijoje buvo apdovanota IV vietos diplomu, Elzė Jankauskaitė iš daugybės neoklasikinio šokio solisčių, taip pat buvo apdovanota IV vietos diplomu.

Didžiuojamės ,,Eglės baleto studijos“ balerinų pasiekimais ir linkime kuo daugiau laimėjimų ir kituose konkursuose ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse.

Plungės kultūros centre nuvilnijo šventinis koncertas, skirtas 80 metų įkūrimo ir kūrybinės veiklos sukakčiai paminėti

Kovo 30 dieną Plungės kultūros centras kvietė į įstabią šokio, teatro, muzikos ir dainų šventę, skirtą Plungės kultūros centro solidžios sukakties įprasminimui.Šventinio renginio metu buvo pristatyti ar prisistatė visi 22 šiuo metu Plungės kultūros centre meninę-kūrybinę veiklą vykdantys kolektyvai. Tai buvo tik trumpa akimirka, kuri reprezentavo kultūros centrą ir jame kuriančius meno kolektyvus, jiems vadovaujančius žmones.

Šventės akimirkomis džiaugėsi daugiau nei 500 susirinkusių žiūrovų ir šventės svečių, kurie neliko abejingi, negailėjo gausių aplodismentų, gražių žodžių ir palinkėjimų ilgamečiam kultūros centro direktoriui Romui Matuliui, meno vadovams, kolektyvų nariams ir visiems kultūros centro darbuotojams.

Plungės kultūros centro kūrybinės veiklos 80 metų jubiliejinio renginio metu buvo atidengta atminimo lentelė, bylojanti apie solidų įvykį, kad atmintis apie šį šventinį renginį išliktų gyva ne vieną dešimtmetį.

Džiugu, kad į mūsų šventę atvyko didžiulis būrys kolegų iš visos Lietuvos kultūros centrų,Lietuvos Respublikos Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas, Nacionalinio kultūros centro direktorius Saulius Liausia, Lietuvos Respublikos Seimo nariai:Jonas Varkalys, Andriejus Stančikas, Eugenijus Gentvilas, rajono meras Audrius Klišonis, klebonas – dekanas Vytautas Gedvainis, Plungės švietimo įstaigų vadovai, Žemaičių dailės muziejaus, Viešosios bibliotekos, Turizmo informacijos centro, Plungės ligoninės vadovai, kiti partneriai, bičiuliai, buvę darbuotojai ir bendraminčiai ir daugybė kitų svečių, Plungės kultūros centro bendruomenei svarbių žmonių. Vertiname visų svečių, renginio žiūrovų išsakytus gražius žodžius, palinkėjimus, dovanas, gausias ovacijas ir nuoširdų palaikymą. Kviečiame ir toliau lankytis Plungės kultūros centre – gerų emocijų namuose ir drauge puoselėti Plungės kultūrinį gyvenimą ir tapti neatsiejama Plungės kultūros centro bendruomenės dalimi, nes be Jūsų nebūtų mūsų ir tik visi kartu galime pasiekti daug įspūdingų dalykų.

Plungės kultūros centro 80-mečio šventėje – gražūs žodžiai ir oficialios padėkos

Kovo 30 d. Plungės kultūros centre vyko šventė, skirta kultūros centro įkūrimo ir kūrybinės veiklos 80-mečiui paminėti. Iškilmių metu Plungės kultūros centro direktorius Romas Matulis, kultūros centro meno kolektyvų vadovai ir kiti kultūros centro darbuotojai sulaukė daug gražių sveikinimų, dovanų ir oficialių padėkų.

Plungės kultūros centro direktoriui Romui Matuliui buvo įteikta padėka nuo Lietuvos Respublikos Seimo,Kultūros komiteto pirmininko Ramūno Karbauskio. Padėkoje akcentuojama,,…nuoširdžiai dėkoju Jums už profesionalumą, kompetenciją bei aktyvią veiklą,formuojant bei įgyvendinant Lietuvos kultūros politiką, už svarų indėlį,kuriant ir reprezentuojant Plungės rajono identitetą, rengiant ir įgyvendinant įvairius projektus, bendruomeniškumo ir iniciatyvų skatinimą. Linkiu Jums naujų, drąsių idėjų ir atkaklumo jas įgyvendinant, sveikatos ir gerovės Jūsų namams“.

Direktoriui Romui Matuliui Lietuvos Nacionalinio kultūros centro direktorius Saulius Liausa, įteikė padėką už ,,Jūsų savitumą, gyvastį, aktualias iniciatyvas, mėgėjų meno sklaidą,tradicijų saugojimą ir puoselėjimą. Linkime prasmingų kūrybinių atradimų,neblėstančios jaunatviškos energijos, įkvepiančių mėgėjų meno kolektyvų pasirodymų, garsinančių savo kraštą ir svetur.“

Plungės kultūros centro 80 metų sukakties šventėje dalyvavo ir Lietuvos Respublikos Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas, kuris negailėjo gražių žodžių direktoriui ir visai kultūros centro bendruomenei, bei daliai jos: Teatro ,,Saula“ režisierei Sigitai Matulienei, folkloro ansamblio ,,Gondinga“ vadovei Daliai Stasikėlienei, Vaikų ir jaunimo tautinių šokių ansamblio „Žirginėliai“ vadovei Sonatai Kazlauskytei,direktoriaus pavaduotojai, renginių režisierei Simonai Gudavičiūtei, Kamerinio choro vadovui Alfonsui Vildžiūnui, liaudiškų šokių studijos ,,Suvartukas“vadovei Ilonai Baltikauskaitei, ,,Eglės baleto studijos“ vadovei Eglei Norkevičiūtei-Novoruckienei, kultūrinės veiklos vadybininkei Aurelijai Šarkauskaitei, simfoninio orkestro vadovei Ievai Lygnugarienei įteikė padėkas: ,,Už kūrybingą ir nuoširdų darbą, bendruomenėje vykdomus kultūrinius ir edukacinius projektus, rajono kultūrinio išskirtinumo kūrimą ir kultūros centro reprezentavimą“.

Nuoširdžiai džiaugiamės ir dėkojame už parodytą dėmesį.

(Nuotraukos S. Narkaus)

Vienas pirmųjų Lietuvos kultūros centrų – Plungės kultūros centras švenčia kūrybinės veiklos 80 metų jubiliejų

1939 metais tuometinio Plungės bažnyčios prelato Povilo Pūkio rūpesčiu Plungėje buvo atidaryti pirmieji parapijos namai, sujungę visus plungiškius, kultūros mylėtojus bendrai veiklai. Šioje salėje kūrėsi pirmieji meno kolektyvai, vyko renginiai, susitikimai, kita bendruomenės kultūrinė veikla. Tęsiant savitas ir gilias Plungės krašto kultūrines tradicijas parapijos salėje įkuriamas ir Plungės kultūros centras. Tai vienas pirmųjų regioninių kultūros centrų Lietuvoje, šiandien jau skaičiuojantis savo kūrybinės veiklos 80 – uosius metus.

Šiandien Plungės kultūros centras, išaugęs iš mažos parapijos salės, yra įsikūręs naujuose,  2018 metais baigtuose modernizuoti namuose ir yra šiuolaikiškas, visiškai atnaujintas ir sėkmingai pritaikytas šiandieninės bendruomenės kultūros reikmėms. Centre ne tik modernios salės, kūrybinės auditorijos, bet sumontuota ir viena geriausių šalyje garso ir šviesos technika leidžianti Plungėje pristatyti geriausius šalies profesionaliosios kultūros koncertus, spektaklius ar šiuolaikinio meno projektus. Plungės kultūros centras tęsdamas unikalias Plungės krašto kultūros tradicijas šiandien yra viena populiariausių bendruomenės susibūrimo ir kūrybiškumo ugdymo vietų rajone. Čia dirbantys profesionalūs įvairių meninių sričių kūrėjai per metus tiek plungiškius, tiek miesto svečius pakviečia į daugiau nei 300 įvairaus pobūdžio renginių, edukacinių užsiėmimų, festivalių,projektų, susitikimų ar parodų. Kultūros centre kūrybingai veikia gerai Plungėje, Lietuvoje ir pasaulyje žinomi, daugybės tarptautinių ir respublikinių festivalių ir konkursų laureatai, net 22 meno kolektyvai, kuriuose dirbama net 41 meninėje grupėje. Plungės kultūros centras vykdo net 12 akredituotų vaikų ir jaunimo neformalaus švietimo programų. Centre įkurtas profesionalios sudėties Simfoninis orkestras ir per 120 balerinų ugdanti klasikinio baleto studija. Permetus meno kolektyvuose, studijose, klubuose ir neformalaus švietimo programose ugdoma per tūkstantis įvairaus amžiaus Plungės rajono gyventojų. Meno kolektyvai aktyviai vykdo tarptautinį kultūrinį bendradarbiavimą ir Lietuvos kultūrines tradicijas pristatė Japonijoje, JAV, Australijoje, Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje,Italijoje, Ispanijoje ir daugelyje kitų pasaulio šalių. Kultūros centre veikia tradicinio lietuviško audimo klubas, kuria per 70 rajono tautodailininkų ir suaugusiųjų dailės studija.

Plungės kultūros centras šalyje gerai žinomas ne tik nuolatine kūrybine veikla,unikalias krašto kultūrines tradicijas puoselėjančiais renginiais, ar inovatyviais, šiuolaikinėmis formomis pasižyminčiais projektais bet ir didelės apimtis tradiciniais tarptautiniais ir respublikiniais projektais, tokiais kaip: tarptautinis pučiamųjų orkestrų festivalis, tarptautinis folkloro festivalis „Saulelė raudona“, tarptautinis teatrų festivalis-kūrybinė laboratorija „Mažoji Melpomenė“, tarptautinis tautinių šokių festivalis„Laisvės vaikai“, Nacionalinis Petro Vyšniausko saksofonininkų konkursas-festivalis, respublikinis tautinės muzikos ir šokio konkursas „Šoktinis“, Žemaitijos regiono jaunųjų menininkų sąjūdis „Stanislovas Riauba –Žemaitijos Andersenas“, Regioninė Dainų šventė, bei  kitais ryškiais renginiais  kuriančiais ir garantuojančiais rajono kultūrinį unikalumą ir savitumą bendrame šalies kultūriniame kontekste.

Tačiau šiandien svarbiausia, kad Plungės kultūros centras yra gyvas, tikras,kūrybiškumu šurmuliuojantis kultūros židinys, kuriame gali visi bendruomenės nariai įsilieti į kasdieninę kūrybinę veiklą, prasmingai leisti savo laisvalaikį, tenkinti kultūrinius, socialinius poreikius, visaverčiai susipažinti ir pasinerti į profesionalųjį meną, nes Plungės kultūros centre nuolat koncertuoja ryškiausi klasikinės, bei populiariosios muzikos profesionalūs kolektyvai, simfoniniai orkestrai, teatrai, bei pavieniai atlikėjai. Šiandien Plungės kultūros centras yra ne tik bendruomenės kultūros namai, bet ir „nacionalinis dramos teatras“ ar„ nacionalinė filharmonija“.Šiandien Plungės kultūros centre dera tradicinė, etninė, modernioji ir profesionalioji kultūra, bei kultūrinė edukacija.

Kovo 30 d. 15 val. Plungės kultūros centre vyks šventinis koncertas „80 metų, 80 akimirkų“ kviečiantis pasidžiaugti šiandien kuriančiais, talentingais Plungės krašto žmonėmis. Minint solidų kultūros centro jubiliejų centro darbuotojai pristato ir tris parodas: parodų salėje bus eksponuojami net 80 kūrybingų plungiškių sukurti kūriniai, I aukšto foje parodų erdvėje foto paroda su 80 akimirkų į praeitį ir dabartį, o Audimo klube rajono audėjai pristato tradicinio lietuviško audimo atgimimo istoriją, kurią Plungėje iš užmaršties prikėlė būtent Plungės kultūros centro inicijuoti projektai.

Plungės kultūros centro 80 metų jubiliejų pasitinkant #7

Kovo 30 dieną Plungės kultūros centras organizuoja 80 metų veiklos sukakčiai paminėti skirtą šventę, kurioje šoks, vaidins, dainuos, muzikuos ir kitomis formomis prisistatys ar bus pristatyti visi 22 šiuo metu Plungės kultūros centre veikiantys meno kolektyvai. Šiuose kolektyvuose prasmingai savo laisvalaikį kasmet įprasmina daugiau nei 1000 plungiškių ir Plungės rajono gyventojų, čia meną ir kultūrą lankydami užsiėmimus pamilsta vaikai, jaunimas ir suaugusieji. Didžiuojamės, kad Plungės kultūros centro meno kolektyvai yra aktyvūs įvairių festivalių, konkursų ir švenčių dalyviai, pelno įvairius apdovanojimus ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio šalyse, kolektyvai yra aplankę Japoniją, JAV, Australiją, Makedoniją ir daugybę kitų šalių, savo pasirodymais svečiose šalyse garsina Plungės ir Lietuvos vardą. Norime trumpai papasakoti apie šiuo metu Plungės kultūros centre kūrybinę veiklą vykdančius meno kolektyvus.

Seniausiai, jau 72 metus, gyvuojantis kolektyvas Plungės kultūros centre – nusipelniusi vyresniųjų liaudies šokių grupė „Suvartukas“. ,,Suvartukas” 2010 m. apdovanotas Lietuvos liaudies kultūros centro ir Pasaulio lietuvių dainų šventės fondo įsteigtu mėgėjų meno kolektyvų ir jų vadovų apdovanojimu – „Aukso Paukštės“ nominacija. Kolektyve šiuo metu šoka 10 šokėjų porų, o jiems daugiau nei 30 metų sėkmingai vadovauja Ilona Baltikauskaitė.

,,Suvartukas”

Vaikų ir jaunimo teatras ,,Saula” meninę, kūrybinę veiklą sėkmingai vykdo nuo 1992 m. Teatras 2005 metais apdovanotas aukščiausia mėgėjų meno nominacija „Aukso Paukštė“.  Teatro „Saula“ įkūrėjams ir režisieriams Sigitai Matulienei ir Romui Matuliui paskirta LR Kultūros ministerijos premija„Už geriausiai parengtus ir vykdomus kultūrinės edukacijos projektus“. Teatras net 9 kartus yra Nacionalinio konkurso laureatas ir 3 kartus pasaulinių atrankų laureatas. Šiuo metu teatre  94 jauni žmonės mylintys teatrą ir savo laisvalaikį įprasminantys teatro menu.

,,Saula”

Kamerinis choras,kuris veiklą sėkmingai vykdo 39 metus, kolektyvo nariai tai žmonės turintys muzikinį išsilavinimą, kultūros ir švietimo darbuotojai. Choro repertuarą sudaro įvairių epochų ir stilių bažnytinė bei pasaulinė muzika, chorui vadovauja Alfonsas Vildžiūnas.

Kamerinis choras

Folkloro ansamblis ,,Gondinga” yra vienas iš žinomiausių ir profesionaliausių Žemaitijos regiono folkloro ansamblių. Ansambliui su meile ir dideliu atsidavimu 31-erius metus vadovauja Dalia Stasikėlienė. „Gondingos“ aktyvioje kūrybinėje veikloje dalyvauja įvairių profesijų žmonės, savo laisvalaikį įprasminantys žemaičių folkloro puoselėjimu.Tie patys atlikėjai yra ir dainininkai, ir šokėjai, o kai kurie iš jų groja ir senoviniais muzikos instrumentais.

,,Gondinga”

Aldonos Smagurienės vadovaujama liaudiškos muzikos kapela „Minija“, kapeloje groja ir dainuoja daugiau nei keletą dešimtmečių liaudies dainą,muziką ir šokį mėgstantys vyresnio amžiaus plungiškiai. Kolektyvo repertuaras platus ir įvairiapusis – nuo senųjų liaudies dainų iki populiariosios muzikos.

Plungės kultūros centro vaikų ir jaunimo liaudies šokių ansamblis „Žirginėliai“ savo šokiais, dainomis ir muzika plungiškius, visą Lietuvą, daugybę Europos šalių džiugina ir stebina 35-erius metus. Nuo 1998 metų kolektyvui su dideliu entuziazmu ir atsidavimu vadovauja Sonata Kazlauskytė. Kolektyve šiuo metu 98 nariai.

Tremtinių ir politinių kalinių choras ,,Tėvynės ilgesys” neseniai minėjo kūrybinės veiklos 30-metį, chorui šiuo metu vadovauja Rūta Černeckienė. Didžioji dalis choro repertuaro: dainos, kurios yra sukurtos partizanų, tremtinių ir tapusios liaudies dainomis. Choristai yra tarsi tautos istorinės atminties saugotojai, tautinių tradicijų puoselėtojai. Kolektyvas vienija 30 asmenų.

Vokalinis ansamblis, vadovė Valentina Balčiauskienė. Kolektyvas greitai minės 40 metų kūrybinės veiklos sukaktį. Dauguma kolektyvo narių ansamblyje jau yra išdainavę 20 ir daugiau metų. Jie atlieka liaudiškas ir lietuvių kompozitorių sukurtas dainas,pritaria šokėjams ir muzikantams.

Vokalinis ansamblis

Vaikų liaudiškos muzikos kapela, kuriai vadovauja Rita Džiaugienė, populiarina ir puoselėja lietuvių liaudies muziką. Kolektyvo repertuarą sudaro lietuvių kompozitorių, įvairių autorių ir vadovės aranžuojami kūriniai, kuriuos jaunimas atlieka su didžiule meile ir pagarba. Kolektyvas veiklą vykdo nuo 1977 metų.

,,Simfoninis orkestras” yra vienas jauniausių kolektyvų Plungės kultūros centre, veiklą pradėjęs 2015 metų gruodžio mėnesį. Tai bene vienintelis tokio pobūdžio meno kolektyvas kuriantis ne šalies didmiestyje, o regione. Kolektyvas jau nustebimo ne viena koncertine programa, o 2017 m. iškilmingos Lietuvos kultūros centrų asociacijos apdovanojimų ,,Auksinis feniksas” ceremonijos metu, orkestro vadovams Ievai ir Pauliui Lygnugariams atiteko nominacija ,,Geriausias metų kultūros ir meno kūrėjais”.

Nuo 1991 metų Plungės kultūros centre sėkmingai veikia pučiamųjų instrumentų orkestras, tęsiantis kunigaikščio M. Oginskio tradicijas. Šio kolektyvo iniciatyva Plungėje kas antri metai vyksta tarptautinis pučiamųjų instrumentų orkestrų festivalis. 2000 metais kolektyvas sulaukė aukščiausio mėgėjų meno įvertinimo – buvo apdovanotas „Aukso Paukšte“. Kolektyvui iki šiol vadovauja Romas Jasevičius.

Plungės krašto tautodailininkai,pirmininkė Jolanta Miltenė. Plungės rajone gyvena ir kuria 75 tautodailininkai,sąjungos nariai ir nemažas būrys menininkų mėgėjų, kurie savo kūrybine veikla siekia papildyti sąjungos gretas. Čia buriasi medžio drožėjai, tapytojai, audėjai, keramikai, kalviai, pynėjai, popieriaus karpytojai ir įvairių rankdarbių meistrai. Plungės kultūros centre yra sudarytos puikios sąlygos, kurios palaiko ir užtikrina tautodailininkų organizacijos gyvybingumą jau daugiau nei 50 metų.

Merginų choreografinė grupė (orkestro šokėjos)vadovė Edita Rimeikytė. Kolektyvo repertuare daugiausiai šokiai tinkantys eitynėms, pritariant pučiamųjų orkestro muzikai. Kolektyve šoka 12-18 metų merginos.

Menų studija ,,ARTola”, susikūrusi 2017 m.  rugsėjo mėn., pakvietė kūrybiniam darbui susiburti suaugusius Plungės krašto žmones, kurie nori aktyviai ir meniškai praleisti laiką, pasimokyti meninės saviraiškos ir kitaip įsitraukti į kultūrinį gyvenimą. Studijoje dirbama siekiant asmeninės kūrybinės pažangos bei pozityvios kryptingos meninės veiklos. Studijai vadovauja Jolanta Miltenė.

Renginių vedimo – organizavimo klubas „Menadė“,vadovė Simona Gudavičiūtė. Kolektyve scenos judesio, renginių vedimo, organizavimo subtilybių mokosi jaunimas nuo 14 metų. „Menadė“ klubo narius galima išvysti vedant ir organizuojant tiek pramoginius Kultūros centro renginius, tiek įvairias valstybines šventes.

,,Menadė”

Vaikų ir jaunimo liaudiškų šokių studija „Mažasis Suvartukas“ įkurta 2000 m. Šiuo metu studiją lanko 197 vaikų ir jaunimo juos visus šokdina ir globoja, studijos įkūrėja choreografė ir  meno vadovė Ilona Baltikauskaitė. 2007 m.kolektyvas apdovanotas aukščiausiu mėgėjų meno įvertinimu – Lietuvos liaudies kultūros centro ir Pasaulio lietuvių dainų šventės fondo įsteigtu mėgėjų meno kolektyvų ir jų vadovų apdovanojimu – „Aukso Paukštės“ nominacija .

,,Mažasis suvartukas”

1969 metais Plungės kultūros centre buvo įkurta Liaudiškos muzikos kapela. Liaudiškos muzikos kapelos repertuare – tradiciniai Žemaitijos regiono kūriniai, įvairios polkos. Grojama tradiciniais lietuvių liaudies instrumentais-birbynėmis, skudučiais. Taip pat ir smuikais, kontrabosu,akordeonu, klarnetu, būgnais. Kapelai vadovauja Vidmantas Žilinskas.

Kreatyvinė grupė,,Miražas” vadovas Valentinas Charitonovas. Kolektyvo nariai organizuoja renginius, filmuoja video klipus, kuria scenarijus ir užsiima kita smagia veikla.

Šiuolaikinių šokių studija „Hera“, vadovė Lidija Riepšienė, kolektyvo nariai mokosi įvairių šokių (linijinių, pramoginių irt.t), taip pat lavina kūno plastiką, laikyseną, muzikalumą. Kolektyvą lanko linksmi, energingi, entuziastingi, ištvermingi moksleiviai nuo 6 iki 18 metų amžiaus.

Jaunimo vokalinė grupė ,,Hello“, kolektyvas įkurtas 2007 metais, nuo 2015 metų kolektyvui vadovauja Aida Mackevičiūtė. Užsiėmimų metu vaikams ir jaunimui formuojami dainavimo pagrindai, ugdomas kūrybiškumas vokalinėje veikloje, vyksta solinio dainavimo ir scenos judesio pamokos,aktyviai pasirodoma įvairiuose koncertuose, kuriamos solinės programos.

,,Hello”

,,Eglės baleto studija” taip pat yra dar jaunas kolektyvas, veiklą sėkmingai vykdantis nuo 2015-ųjų metų. Baleto studija moko vaikus pamilti šokio meną, baleto pagrindų, taisyklingos laikysenos. Šokio studijos auklėtiniai dalyvauja įvairiuose pasirodymuose,konkursuose, festivaliuose, kuria  vaikų baleto spektaklius. Kolektyvą šiuo metu lanko 114 balerinų.

Plungės kultūros centras nuo 2004 m., vykdydamas tęstinį projektą ,,Žemaitiškų tradicijų terpėje“ ėmėsi audimo amato atgaivinimo Plungės rajone. Tęsiant projekto idėją Plungės kultūros centro patalpose buvo įrengtos  audimo dirbtuvės ir suburtas audėjų klubas, kuris 2019 metų vasario mėnesį minėjo 10 metų veiklos sukaktį. Audimo dirbtuvių tikslas – tęsti audimo amato lankytojų tobulinimosi užsiėmimus ir vykdyti audimo amato edukacinę programą suaugusiems ir jaunimui.

Didžiuojamės, kad po Plungės kultūros centro stogu telpa tiek daug skirtingų ir panašių meninių veiklų, užsiėmimų, laisvalaikio įprasminimo formų. Kultūros centre kasdien kuria, bendrauja, ieško, mokosi ir tobulėja šimtai plungiškių ir Plungės rajono gyventojų. Plungės kultūros centre dirba profesionalūs, aktyvūs,kūrybiški, entuziastingi ir niekada nenuilstantys kūrėjai, meno kolektyvų vadovai, kurie geba į savo gretas pritraukti tiek daug plungiškių ir Plungės rajono gyventojų. Linkime drąsos. Kantrybės, žingeidumo, idėjų ir kad meilė kultūrai, menui ir pačiam Plungės kultūros centrui niekada neišblėstų.

Plungės kultūros centro 80 metų jubiliejų pasitinkant #6

Kovo 30 dieną Plungės kultūros centras minės solidžią 80 metų kūrybinės veiklos sukaktį.Artėjant šiai šventei  Plungės kultūros centrą norime pristatyti ir iš tos pusės kuri dažniausiai lieka už kadro renginių lankytojams. Šį kartą norime trumpai pristatyti tuos Plungės kultūros centre dirbančius žmones, kurių įprastai scenoje nematome, bet jų darbas turi labai daug įtakos tam, kad kultūros centro veikla būtų sėkminga, sklandi, dokumentiškai ir finansiškai tvarkinga,kad erdvės būtų paruoštos, pritaikytos renginiams ir repeticijoms, kad būtų parduoti bilietai, pagamintos, sumontuotos reikiamos dekoracijos, kad lankytojai saugiai turėtų kur palikti paltus ir panašiai.

Mintimis apie darbą kultūros centre ir apie savo darbo specifiką  pasakoja ilgametė kultūros centro sekretorė Lina Mikalauskienė, kultūros centro ūkio dalies vedėja Laima Lauciuvienė, bilietų kasos kasininkė Lina Stonytė-Mikalauskienė, už patalpų švarą atsakingos moterys:Dalia Ramonaitė, Nijolė Sinkevičienė ir Vida Kilčiauskienė, kontrolierė Laimutė Juškevičė, už lankytojų rūbų saugumą atsakinga Rita Jogminienė, meistras – sargas Saulius Bertulis ir vairuotojas Kostas Petrikas. Visi šie darbuotojai lyg ir yra atsakingi už skirtingas sritis, bet tikslas visų bendras, kad renginiai,įvairios kitos kultūros centro veiklos vyktų sėkmingai ir sklandžiai, nei vienas iš šių darbuotojų neskaičiuoja darbo valandų, dirba tiek kiek reikia,kad būtų pasiektas tik pats geriausias rezultatas. Visi darbuotojai yra atsakingi ir mokantys dirbti komandoje, esant reikalui visi pasirūpina patalpų švara, padeda pakabinti lankytojų rūbus ir panašiai, visi yra bendra komanda, neatsisako padėti vieni kitiems.

Lina, Laima, Lina

Lina Mikalauskienė (sekretorė) Plungės kultūros centre dirba jau 30 metų, savo darbo specifiką apibūdina, kaip darbą su Kultūros centro veiklos dokumentų valdymo procesais, dokumentų rengimu,įforminimu, tvarkymu, apskaita ir panašiai. Žinoma tenka prisidėti ir prie meninės-kultūrinės veiklos ir kartu su kolegomis organizuoti ar koordinuoti įvairius renginius. Pasiteiravus apie tai, kaip darbas atrodė prieš 30 metų ir kaip jis atrodo šiandieną, Lina akcentavo: ,,Pasikeitimų įvyko tikrai nemažai. Ne kartą keitėsi dokumentų valdymą reglamentuojantys teisės aktai, taip pat iš esmės pasikeitė techninės darbo priemonės. Kai pradėjau dirbti visus dokumentus tekdavo spausdinti mechanine rašomąja mašinėle, tada padarius kokią klaidą reikėdavo perspausdinti visą tekstą. Dabar dirbant kompiuteriu galima ne kartą koreguoti taip lyg ir susitaupo laikas, bet su kiekvienais metais darbo su dokumentais tik daugėja, kaip ir seniau taip ir šiandieną įstaigos dokumentų valdymo reikšmė yra tokia pati svarbi“.

Ūkio dalies vedėjos Laimos darbas susijęs su viso kultūros centro ūkio darbų organizavimu ir koordinavimu, darbų paskirstymu. Laima geriausiai žino visas kultūros centro erdves, rūpinasi, organizuoja ir koordinuoja, kad kultūros centras būtų gražus, tvarkingas tiek viduje, tiek išorėje, kad lankytojai,kolektyvų nariai kultūros centre jaustųsi lyg namuose. Laima pasidalino ir vienu iki šiol išlikusiu ir nemažai streso sukėlusiu prisiminimu iš pačios darbo pradžios kultūros centre. Buvo paruoštas iškilmingas furšetas, kuriame pasibaigus renginiui turėjo dalyvauti garbūs svečiai, buvo likusios tik keletas akimirkų kol svečiai po renginio jau rinksis į salę, kurioje ir yra paruoštas furšetas, bet salė užrakinta ir ūkio dalies vedėja niekur neranda rakto,atsarginių raktų taip pat nebuvo, tad jaudulio ir baimės buvo daug, o priemonių situacijai išspręsti nedaug, bet, galima sakyti stebuklo dėka raktai atsirado, furšetas prasidėjo laiku, bet tuometinės emocijos gyvos praėjus ir daugiau nei 10 metų.

Su kultūros centro lankytojais dažnai tenka bendrauti bilietų kasos kasininkei Linai, kontrolierei Laimutei ir už rūbų saugumą atsakingai Ritai. Lina dirba bilietų kasoje, taip pat sudarinėja sutartis, ruošia įvairias ataskaitas ir vykdo atsiskaitymus su atvykstančių teatrų, muzikantų, dainininkų atstovais. Laimutė ir Rita dažniausiai sutinka ir išlydi kultūros centro žiūrovą. Kiekvienas kultūros centro lankytojas yra labai reikšmingas ir kiekvienam kultūros centro darbuotojui yra svarbu, kad lankytojas iš kultūros centro išeitų su šypsena,kad būtų mandagiai aptarnautas, kad būtų laiku ir efektyviai sureaguota į iškilusią nenumatytą situaciją ir panašiai. Visiems su kultūros centro lankytojais dirbantiems žmonėms svarbiausia mandagus elgesys, greita reakcija ir plati šypsena.

Laima
Rita

Trumpai apie savo darbo specifiką pasakoja ir Plungės kultūros centro budėtojas-sargas Saulius ir vairuotojas Kostas. Šiems žmonėms dažniausiai tenka nemenkas fizinis krūvis, nes būtent jie atneša kur reikia stalus, išdėlioja kėdes, gamina dekoracijas, rūpinasi kultūros centro šiluma, mėgina paslėpti išbraižytas grindis ar sienas ir panašiai. Taip pat į pareigas įeina ir budėjimas kultūros centre.

Saulius
Kostas

Apie darbą kultūros centre pasakoja Dalia, Vida ir Nijolė, kurios yra atsakingos už kultūros centro patalpų švarą ir tvarką. Renginių metu tenka padirbėti ir rūbinėje, taip pat į pareigų specifiką įeina ir budėjimas kultūros centre. Prižiūrint kultūros centro erdves reikalingas kruopštumas, atidumas, pastabumas ir kantrybė. Dalia papasakojo ir vieną įspūdingą prisiminimą iš darbo kultūros centre. Tais laikais kai Plungės kultūros centre veiklą vykdė ,,Žemaičių teatras“, jo gretose buvo ir Dalia. Teatras buvo sulaukęs pasiūlymo nusifilmuoti televizijos laidoje, kur reikėjo pristatyti programą, kurioje turėjo būti daina, šokis, žaidimas ir žemaitiškas pasakojimas. Pasakojimą pristatyti, jeigu jo prireiktų buvo patikėta Daliai, bet, kad galėtų ramiai keliauti į laidos filmavimą,darbuotoja turėjo atlikti savo darbą, o išvakarėse kultūros centre buvo vykusi jaunimo diskoteka, tad darbo buvo nemažai, bet atlikdama tiesiogines pareigas Dalia pati sugalvojo ir paruošė žemaitišką pasakojimą laidos filmavimui. Tad finale per dieną pavyko atlikti savo  darbą kultūros centre ir suspėti į laidos filmavimą su teatro kolektyvu bei tapti tam tikra televizijos ,,žvaigžde”, nes buvo suteikta galimybė papasakoti apgalvotą, bet mažai repetuotą pasakojimą.

Nijolė
Dalia
Vida

Kalbinti darbuotojai darbą kultūros centre dažniausiai apibūdino šiais žodžiais: pagarba lankytojui, tvarka, ištvermė, atidumas, kantrybė, plati šypsena, draugiškas kolektyvas, jauki aplinka, nuolatinis tobulėjimas, atsakomybė, patirtis,nuolatinis bendravimas ir darbas komandoje. Džiaugiamės ir didžiuojamės, kad Plungės kultūros centre dirba darbštūs, atsakingi ir puikūs žmonės, kurie savo darbu prisideda prie to, kad Plungės kultūros centras augtų, tobulėtų ir toliau džiugintų plungiškius ir miesto svečius.

Plungės kultūros centro 80 metų jubiliejų pasitinkant #5

Kovo 30 dieną Plungės kultūros centras minės solidžią 80 metų kūrybinės veiklos sukaktį. Artėjant šiai šventei norime jums papasakoti apie Plungės kultūros centre dirbančius puikius žmonės. Šį kartą kalbiname Plungės kultūros centro parodų organizatorę,tautodailės kuratorę, audimo klubo ir menų studijos ,,ARtola“ vadovę Jolantą Miltenę. Jolantą matome vedant parodų pristatymus, bet tai yra galutinis rezultatas daugybės valandų prieš tai, kai buvo dėliojamas parodų grafikas,bendraujama su menininkais, ruošiama ekspozicija ir panašiai. Paruošiamieji darbai visada lieka už kadro, kartais net sunku įsivaizduoti kiek reikia daug laiko ir pastangų norint visuomenę pakviesti į parodos atidarymą.

*Kokią įdomiausią, netikėčiausią parodą yra tekę suorganizuoti?

Įdomiausios parodos yra tautodailininkų, nes visada iš jų tarpo atsiranda bent vienas liaudies meno kūrėjas išsiskiriantis iš kitų kūrėjų, nustebinantis savo idėja, ar meno kūriniu.

 O netikėčiausios parodos buvo net dvi:  Baltarusijos menininkės Alionos Gordon ikonų paroda ir mūsų plungiškės tapytojos Sonatos Mosteikės tapybos paroda. Šios parodos buvo įsimintinos ir kažkuo kitokios ir ilgai išliekančios atmintyje.

*Ar darbas su menininkais yra sunkus?

Darbas su menininkais yra įdomus. Niekada negali žinoti, koks bus pokalbis, kaip teks tartis ir dėl ko derėtis. Menininkai visada nustebina, nes jie pilni originalių idėjų, mėgsta iššūkius ir netradicinius sprendimus.

*Kiek vidutiniškai permetus Jums tenka suorganizuoti parodų? Ir kiek reikia laiko norint pasiruošti parodos pristatymui?

Kiekvieną mėnesį vidutiniškai tenka suorganizuoti po 2 parodas. Parodos paruošimo laiką labai įtakoja eksponuojami kūriniai. Jeigu yra paveikslai, tada greičiau ir lengviau juos sukomponuoti. O jeigu yra smulkūs darbai arba tekstilė, tada tenka ilgai galvoti, kaip juos išeksponuoti, kad kuo gražiau žiūrėtųsi erdvėje. O pats parodos atidarymo,pristatymo renginys taip pat nėra paprastas, vis tenka galvoti, ką ir kaip reikia pasakyti, ko būtinai nepamiršti paminėti, ką reikia labiau akcentuoti,ką papasakoti ir ką geriau nutylėti, kad ir pats menininkas ir susirinkę žiūrovai viską suprastų ir interpretuotų teisingai ir dar daug panašių niuansų.Taip pat dažnai tenka padrąsinti tiek pačius parodos autorius, tiek lankytojus,nes daugumai kalbėti prieš publiką yra sunku ir nedrąsu.

*Kokiais keliais žodžiais apibūdintumėte darbą kultūros centre?

Darbas kultūros centre yra įdomus, kintantis, nenuspėjamas, kūrybiškas.

*Ką Jums pačiai reiškia tautodailė, amatai ir kiti tradiciniai menai?

Man amatai ir tautodailė yra labai svarbi. Tai pamatas mūsų lietuviškumui, tautiniam savitumui. Džiaugiuosi dirbdama šį darbą, nes turiu galimybę plačiau susipažinti su Lietuvos tautiškumo pagrindais, galiu stebėti tautodailės meistrų kūrybą, tradicijų tęstinumą ir kaitą.

*Jūs vadovaujate Plungės krašto tautodailininkams, Audėjų klubui, menų studijai ,,ARTola“. Kiek žmonių vienija šie kolektyvai? Kokie yra panašumai ir skirtumai dirbant su šiais kolektyvais?

Tautodailininkų Plungės krašte yra 75, Audimo klube audžia 17 audėjų, o menų studija ,,ARTola” vienija 17 kūryba besidominčių moterų. Visi trys kolektyvai labai skirtingi, nes ir tikslai jų skiriasi. Audimo klube tik dabar po visų remontų imamės rimtesnių darbų, auga mūsų siekiai, norai keičiasi, ir tai mane labai džiugina. Senieji audėjai turi jau 10-ies metų patirtį, tad jiems tenka ir kitus pamokyti, dalintis gerąja patirtimi. Ypač mus džiugina mokinukų apsilankymai audykloje. Jie taip džiugiai viskuo domisi, noriai sėda prie staklių, nebijo naujovių.

,,ARTolos” menų studijos moterys yra be galo kūrybingos, tad tenka man suktis. Jos dirba daug, joms viskas įdomu, informaciją įsisavina greitai. Jų darbai nenuobodūs, pilni filosofinių idėjų.

Kaip bežiūrėtum, menas žmones įkvepia, suteikia jėgų gyventi, kurti ir daryti savo gyvenimą gražesnį. Džiaugiuosi, kad esu tokiam meniniam verpete. Ir dėkoju visiems, besisukantiems šiame verpete kartu su manimi.

Džiaugiamės, didžiuojamės ir mes, kad Plungės kultūros centre dirba, kuria, puoselėja, tęsia, mokosi, tobulėja ir savo kūrybiniais darbais stebina ir džiugina daugybę žmonių, tokios puikios asmenybės, kaip Jolanta bei visa jos komanda, nuo audėjų, tautodailininkų, gausybės meno mylėtojų iki dar tik pradedančių savęs ieškoti mėgėjų menininkų. Linkime neišsenkančių idėjų ir neišblėstančios meilės savo darbui, hobiui ir savęs realizacijoje įvairiose meno rūšyse.