Versija neįgaliems   Svetainės struktūra  Titulinis 

BŪSIMI RENGINIAI

Bal
30
An
18:00 Humoro šou ,,Buvusių moterų reik...
Humoro šou ,,Buvusių moterų reik...
Bal 30 @18:00 -19:30
Humoro šou ,,Buvusių moterų reikalai" 3
Žiūrovų numylėtinis Vytukas sugrįžta! Trečiojoje „Buvusių Moterų Reikalai“ dalyje jis užmegs net dvi naujas pažintis. Viena iš jų galbūt pavirs tvirta vyriška draugyste, o kita… Nejaugi nauja meile? Stiprus humoras, arši vyriška konkurencija ir pirmą[...]
Geg
3
Pn
17:30 Renginių ciklas ,,Pokalbiai +” i... @ Plungės kultūros centras
Renginių ciklas ,,Pokalbiai +” i... @ Plungės kultūros centras
Geg 3 @17:30 -19:00
Renginių ciklas ,,Pokalbiai +" ir ,,Arlekino" teatro spektaklis ,,Hamletas" @ Plungės kultūros centras
Plungės kultūros centras kviečia į paskutinį projekto “Pokalbiai plius” renginį. Kviečiame jaunimą, meno ir kultūros žmones pokalbiui / diskusijai – “Kas esi? Kuo būti?”. Pokalbio svečias – Jaunimo reikalų departamento prie Socialinės ir darbo ministerijos[...]

Renginių kalendorius

KASOS DARBO LAIKAS

Pirmadieniais – penktadieniais nuo 15 iki 18 val.

Jei mokami renginiai vyksta savaitgaliais bilietų kasa pradeda dirbti likus 2 valandoms iki renginio pradžios.

Kasos darbo metu bilietus

galima rezervuoti tel. (8 448) 555 46.

Rezervuotus bilietus reikia atsiimti likus savaitei iki renginio pradžios, kitaip bilietų rezervacija nebegalios

Draugaukime

Plungės Šv. Jono Krikštytojo Bažnyčioje pradėjome minėti artėjantį kultūros centro 80 metų jubiliejų

Kovo 17 d. Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje buvo aukojamos šventos mišios už Plungės kultūros centro darbuotojus, už visus kūrėjus ir visus mirusius buvusius kultūros centro darbuotojus. Šventas mišias aukojo dekanas-klebonas Vytautas Gedvainis. Nepaprastai gražios, jautrios ir šiltos mišios, daugybė klebono išsakytų gerų žodžių, pilnutėlė bažnyčia žmonių. Šiomis Šv. Mišiomis prasmingai pradėjome minėti Plungės kultūros centro kūrybinės veiklos 80 metų jubiliejų. Po mišių visi darbuotojai ragavo jubiliejinį tortą, direktorius darbuotojams įteikė savo ir Plungės rajono savivaldybės mero padėkas, padėkojo visiems už nuoširdų darbą kultūros centre. 
Kovo 30 d. 15 val. Plungės kultūros centras kviečia į šventinį koncertą ,,80 metų, 80 akimirkų“, nemokamus kvietimus galima pasiimti kultūros centro bilietų kasoje, kasos darbo metu, kviečiame pabūti kartu.

Plungės kultūros centro 80 metų jubiliejų pasitinkant #4

Kovo 30 dieną Plungės kultūros centras minės solidžią 80 metų kūrybinės veiklos sukaktį. Artėjant šiai šventei  Plungės kultūros centrą norime pristatyti ir iš kitos pusės, iš tos pusės kuri dažniausiai lieka už ,,kadro” renginių lankytojams.

Šį kartą norime papasakoti apie renginių organizavimo, režisavimo subtilybes prieš keletą dešimtmečių ir šiandieną. Kalbiname pripažinimą pelniusius, daugybę renginių surežisavusius ir suorganizavusius tikrus savo sričių profesionalus: kultūros centro direktorių, teatro ,,Saula“ ir didžiausių kultūrinių projektų režisierių Romą Matulį, Plungės kultūros centre dirbantį nuo 1987 m., renginių ir teatro ,,Saula“ režisierę Sigitą Matulienę,  kuri kultūros centre dirba nuo 1989 metų ir kultūros centro direktoriaus pavaduotoją, renginių organizatorę ir režisierę Simoną Gudavičiūtę, kuri Plungės kultūros centre dirba nuo 2010 metų.

*Iš ko semiatės idėjų renginių organizavimui, režisavimui?

Kūrėjo sąmonės „idėjų gaudyklė“ veikia ištisą parą. Jei būsi pastabus idėjų  pasiimti galima iš mus supančios aplinkos, geros literatūros,  filmų, muzikos, bendravimo,festivalių, kelionių, seminarų, noro tobulėti ir nestovėti vietoje (Sigita ir Romas Matuliai).

Kartais idėjos atskrenda pačios, kartais tenka sprendimo ieškoti knygose ar internete. Tiesa ta, jog pačios tikriausios ir stipriausios idėjos atkeliauja kažkokiu nepaaiškinamu mistiniu būdu ir visai netinkamu laiku, o tos, kurių tenka ieškoti, visada kelia abejonių (Simona).

*Ar tiesa, kad šiandieną žiūrovą nustebinti yra sunkiau?

Be abejonės šiandieną Plungės kultūros centro  renginių lankytojai yra pasaulietiški,  turintys platų kultūrinį akiratį. Renkasi aukštos meninės vertės renginius. Tad  kultūros centro darbuotojas savo meninėje  veikloje turi  įdėti daug  pastangų ir darbo, kad  veikla išliktų įdomi, patraukli, būtų  reikalinga bendruomenei. Kūrybingai,nuosekliai  organizuoti  meno kolektyvų veiklą, tiek kitokio turinio ar pobūdžio veiklas (Sigita ir Romas Matuliai).

Taip, nustebinti tikrai sunkiau. Nors, kita vertus, gal jau ir nebereikėtų bandyti žiūrovo stebinti.Aš, žinoma, nežinau, kaip viskas vyko prieš keletą dešimtmečių, nes tuomet buvau pradinių klasių mokinė, aktyviai vaidinanti teatre ir mane žavėjo viskas,kas vyko scenoje, bet akivaizdu, kad laikai keičiasi. Ir tai normalu. Informacijos srautai didžiuliai, žmonės pavargę, turintys galybę veiklų ir ne visada gali surasti laiko apsilankyti kultūros centre vykstančiuose renginiuose(Simona).

*Kaip pasikeitė Jūsų darbas nuo tada kai pradėjote dirbti kultūros centre?

Per 30 veiklos metų  pasikeitė plungiškių karta,pasikeitė ir kultūros centro kolektyvas. Keitėsi ir kultūros centro veiklų turinys… Dabar Plungės kultūros centre gausu vaikų ir jaunimo meno kolektyvų.   Čia meninių gebėjimų lavinti  renkasi didelis jaunųjų plungiškių būrys.Gražu ir miela, kai kultūros centras suskamba ne tik nuo linksmų melodijų, klasikinės muzikos garsų, šokių batelių trepsėjimo, raiškios sceninės kalbos skambėjimo,bet ir garsaus, veržlaus,  jaunatviškai triukšmingo juoko ar varstomų durų bildėjimo. Norėtųsi, kad ateityje  kultūros centro  puikius meno kolektyvus atrastų ir lankytų kuo daugiau Plungės rajono vaikų ir jaunimo. Kultūros centro kultūrinė bendrija didėtų, plėstųsi, tobulėtų ir  sėkmingai dirbtų. Kad kiekvienas plungiškis, mažas,jaunas ar vyresnis, turėtų galimybę laisvalaikį smagiai  praleisti kultūros centre(Sigita ir Romas Matuliai).

Atėjau čia dirbti iškart baigusi studijas universitete. Turėjau tik žinias, bet iš esmės, jokios praktikos. Pirmieji renginiai pareikalavo ypač daug pastangų, buvo nedrąsu kolegų kažko paprašyti, visi vyresni, kompetentingi. Praėjo beveik 10 metų(nors kartais atrodo, kad tik kokie 4) . Plungė tapo mano namais, kolegos –draugais. Atradau savo darbo sistemą ir įgijau naujų kompetencijų. Dirbant šalia tokių stiprių režisierių kaip R. Matulis ir S. Matulienė tobulėti galima visą gyvenimą… (Simona)

*Kokius renginius organizuoti yra lengviausia/sunkiausia, kodėl?

Lengvų kūrybinių darbų nebūna. Subrandinti idėją ar sukurti meninio renginio naują sumanymą  reikia laiko. Meninę kokybę  nulemia daug aplinkybių. Ir net viską kruopščiai apgalvojus, padarius visus „namų darbus“  renginys gali būti  100% neįgyvendintas. Jį gali sustabdyti blogos oro sąlygos, ar kiti techniniai gedimai.

Šiandieninio žmogaus gyvenime visko yra labai daug ir viskas taip greit kinta, greitėja, tad kultūros centro darbuotojams reikia  daug išradingumo ir pastangų, energijos norint pasiruošti kokybiškam renginiui ar spektakliui.Gausu naujų renginių, kuriamos naujos tradicijos, bet  stengiamės išlaikyti šiek tiek laikmečio pakeistas senas tradicijas. Kiekvienas renginys, net ir mažiausio mastelio,  pareikalaus žmogiško kruopštumo, ilgo pasiruošimo,  gilaus ir išsamaus apmąstymo, sėkmingo komandinio  darbo (Sigita ir Romas Matuliai)

Manau, kiekviename darbe, kiekvienas žmogus turi savo sritis, kurios sekasi geriau ar sudėtingiau.Man asmeniškai sunkiausia organizuoti pramoginius „šou“ renginius, galbūt todėl, kad tokių mažiausiai ir esu vykdžiusi. Mano nuomone, pramoginė kultūra užima didelę dalį didmiesčių kultūrinio lauko, o tokiuose miesteliuose, kaip Plungė, kur nėra žinomų veidų, pramoginių renginių organizavimas dažnai netenka prasmės – nesusilaukia didelės paklausos. Žinoma, jokiu būdu nenoriu pasakyti,kad pramoginiai renginiai nereikalingi, bet aš visgi mieliau organizuoju pramoginius – edukacinius renginius, kuriuose galime ne tik pašėlioti, bet ir  kažko išmokyti/išmokti, ar pasidalinti patirtimi (Simona)

*Šiandieną yra daugiau techninių galimybių įvairių režisūrinių sumanymų realizavimui ar tai reiškia, kad šiandieną renginius organizuoti, režisuoti yra lengviau?

Norint nustebinti renginių lankytojus  neužtenka naujų techninių  galimybių. Reikalingos „geros“idėjos. O jos užgimsta tik žmogaus pasąmonėje… Gaila , bet kol kas nėra  „idėjų fabriko“-  tai sunkus ir kantrus kūrybinio darbuotojo darbas (Sigita ir Romas Matuliai).

Iš dalies lengviau, iš dalies sunkiau. Techninės galimybės tobulėja įspūdingu greičiu ir baisu net pripažinti, kaip sudėtinga spėti kartu su jomis. O spėti norisi…  Kita vertus, visos techninės naujovės nemažai ir kainuoja… ir laiko ir pinigų. Žinoma, kokybiška šviesos ir garso technika– būtina, bet mano nuomone, kultūros centras ta vieta, kur techninės galimybės yra tik priedas prie tikrojo, „gyvojo“ sumanymo. Juk kartais tylioje scenoje skambantys žmonių balsai, kelia kur kas didesnį įspūdį ir susijaudinimą negu kompiuterizuoti novatoriški sprendimai (Simona).

*Kas turi daugiausiai įtakos renginio sėkmei?

Renginio sėkmė priklauso nuo idėjos, idėjos aktualumo vietos bendruomenei, formos, turinio,vietos, laiko,  komandos darbo…  Jei renginys  tampa  tęstinis, vykstantis dešimtmetį ar daugiau,  yra  mėgstamas ir lankomas  žiūrovų, tai jau galima sakyti, kad tai yra renginio sėkmė (Sigita ir Romas Matuliai).

Net nežinau, kas neturi. Įtakos turi ir sumanymas, ir sprendimas, ir net oras lauke (nepaisant kokioje erdvėje vyksta renginys). Svarbus ir žiūrovo nusiteikimas, jo lūkesčiai(Simona).

*Kuo skiriasi šiandienis žiūrovas, nuo žiūrovo prieš 10 ar 30 metų?

Plungės žiūrovų  besilankančių renginiuose kokybės ,,kartelė” yra labai aukštai iškelta. Šių dienų žiūrovas reiklesnis, laisvesnis, laisviau išsako savo nuomonę apie renginio kokybę. Beje Plungės miesto kultūriniuose renginiuose mėgstančiam lankytis  plungiškiui yra  plačios pasirinkimo galimybės. Mieste vyksta daug renginių. Ir tai puiku. Neleidžia kūrėjams snausti.  Visi kultūros centro darbuotojai stengiasi  patenkinti kultūros centro lankytojų lūkesčius. Kaskart ieško naujų idėjų, įvairių galimybių, bei naujų renginio formų, naujų erdvių,  kad renginio kokybė būtų aukšto meninio lygio. Šventės  kasmet būtų įvairios, patrauklios (Sigita ir Romas Matuliai).

Dėkojame pašnekovams,be kurių idėjų, pastangų, profesionalaus, kūrybingo darbo neįvyktų didžiausi kultūriniai projektai, tarptautiniai festivaliai, konkursai, spektakliai,įvairūs renginiai, šventės, akcijos, kompozicijos ir kiti kultūriniai reiškiniai.Siekiame iki jubiliejaus  papasakoti, dar ne vieną istoriją, kviesdami drauge pasidžiaugti puikiais žmonėmis, kultūriniais įvykiais,įsimintinomis akimirkomis susijusiomis su Plungės kultūros centru ir visu kultūriniu gyvenimu Plungėje.

Plungės kultūros centro 80 metų jubiliejų pasitinkant #3

Kovo 30 dieną Plungės kultūros centras minės 80 metų kūrybinės veiklos sukaktį. Artėjant solidžiam jubiliejui norime su visuomene pasidalinti pasakojimais, faktais ir tuo, kas lieka ,,už kadro“. Šį kartą kalbiname Plungės kultūros centro dailininkes,kurios jau daugybę metų džiugina kultūros centro lankytojus, žiūrovus savo kūrybiniais darbais, spalvingais afišų maketais, kvietimais, įvairioms šventinėms skirtomis kompozicijomis, papuoštomis erdvėmis, sukomponuotomis parodomis, įvairiais vizualiniais sprendimais ir panašiai. Džiaugiamės ir didžiuojamės, kad Plungės kultūros centre jau daugiau nei tris dešimtmečius dirba dvi kūrybiškos ir savo darbui atsidavusios dailininkės: Lijana Noreikienė  ir Aldona Ruibienė.

Aldona Ruibiennė
Lijana Noreikienė

*Kaip atrodė Jūsų darbas prieš 30 ar daugiau metų ir šiandieną?

(Lijana)Dalininko darbas labai skiriasi nuo to koks jis buvo prieš 30 metų ir dabar.Vien afišų gamyba – anksčiau viską reikėjo daryti rankomis, nusidažydavome didelį popieriaus lapą norima spalva, siekiant sukurti afišos foną, reikėdavo pasidaryti trafaretą ir tada trafareto pagalba atštampuoti ir taip pasidaryti reikiamą kiekį afišų, dekoracijų ir panašiai. Tekstus tekdavo rašyti tik ranka su plunksna. Viskas kardinaliai pasikeitė atsiradus kompiuteriams, tada darbas lyg ir palengvėjo, bet kad darbas palengvėtų reikėjo išmokti afišas, kvietimus, programėles ir viską kitką maketuoti kompiuterio ir įvairių programų pagalba.

(Aldona) Seniau afišas reikėdavo daryti rankomis, tekstus reikėdavo rašyti plunksna, piešti teptuku. Šiandieną visas darbas vyksta kompiuterio pagalba. Tada atrodė, jog valdai teptuką, šrifto plunksną, o kai atsirado kompiuteris tai būtent jis buvo naujas įrankis, prie kurio reikėjo priprasti, išmokti juo naudotis ir pritaikyti savo darbui.

*Iš ko semiatės idėjų scenografijų kūrybai?

(Lijana) Žiūrintį foto nuotraukas kaip atrodė pirmosios scenografijos ir kaip jos atrodo dabar yra labai didelis skirtumas. Anksčiau nebuvo nei medžiagų, nei priemonių, nei galimybių padaryti kažką įdomaus. Žinoma seniau nebuvo ir tiek daug renginių kaip šiuo metu, bet dabar yra galimybė naudotis kompiuteriu, spausdintuvu ir kitomis techninėmis galimybėmis.

Idėjų tenka paieškoti ir internete, bet turint didelę patirtį mintys dažniausiai ateina pačios natūraliai. Reikia daug įžvalgos ir kūrybiškumo, nes neretai dekoracijas gaminti reikia iš to kas yra turima, nėra galimybės viską ir visada įsigyti ko tik gali prireikti dekoracijų gamybai, tenka sukurti ir padaryti ką nors iš to kas yra turima arba pritaikyti tai kas buvo naudota seniau.

Kūrybiniams darbams yra naudojamos įvairios medžiagos, dažnai tenka apsilankyti ūkinių prekių, statybinių medžiagų ir kitose įvairiose parduotuvėse. Gaminant dekoracijas ar realizuojant kitas įvairias idėjas ar sumanymus panaudoti tenka viską nuo vielos, tinklo iki plastiko ir daugybės kitų netikėčiausių dalykų.

(Aldona)Dažniausiai renginio režisierius išsako savo idėją, norus, sumanymus ir tada galvojama, kaip būtų galima ir ar iš vis įmanoma išpildyti režisieriaus norus.Man scenografija tai didelio paveikslo tapymas, nors scenos išmatavimai 12×8 m ir reikia apgalvoti, įžvelgti kaip tas įsivaizduojamas paveikslas atrodys realiai ant scenos, kokį ir kaip jį matys renginio lankytojai. Kartais didesnių renginių scenografijas reikia kurti, gaminti dvi ir daugiau savaičių, nors renginys kuriam ruošiama scenografija trunka tik 2-3 valandas. Pavyzdžiui ilgametis, tradicinis, šventinis renginys visai šeimai ,,Kalėdų rytą”,kiekvienais metais šio renginio tema yra vis kita ir scenografija kasmet turi būti nauja ir nepasikartojanti (vienais metais tai Kalėdų Senelio namai, kitais metais Kalėdinis piratų laivas, trečiais Kalėdinio miestelio aikštė ar apsnigtas baltas Kalėdinis kaimelis ir panašiai). Reikia sugalvoti kiekvieną detalę ir viskas priklauso ne tik nuo savo, kaip dailininko darbo bet ir nuo šviesos režisieriaus, nes reikia su juo tartis iš kokių medžiagų daryti dekoracijas, kur jas pastatyti, kad apšvietus būtų galima pasiekti maksimaliai geriausio rezultato.

Nuo pat teatro ,,Saula” įkūrimo dirbu ir teatro dailininke. Kiekvienam spektakliui reikia sukurti afišą, programėles, scenografiją ir net kostiumų eskizus.

Labiausiai patinka dirbti su renginiais, kuriuose galima daugiau ,,žaisti” su spalvomis, įvairiomis medžiagomis, detalėmis ir panašiai, tokie projektai, kaip ,,Mažoji Melpomenė”, ,,Mes esame vienodi, mes norime būti kartu”, vaikystės šventės,kalėdiniai koncertai ir panašiai, šiuose projektuose suteikiama didesnė laisvė.

*Kokių netikėčiausių prašymų esate sulaukę iš renginių režisierių, organizatorių?

(Aldona) Dirbant tiek metų netikėčiausių ir įvairiausių prašymų iš režisierių yra tekę sulaukti ne vieno ir ne penkių, sunku juos suskaičiuoti ir įvardinti. Pamenu,gal vieną iš pirmųjų režisieriaus scenografijos sumanymų. Buvau neseniai pradėjusi dirbti ir reikėjo ant juodos didžiulės medžiagos nupiešti,,švytėjimą”… žinoma, dabar ši užduotis atrodytų daug lengviau, o tada patiesė man tą juodą medžiagą ant visų scenos grindų, davė valytojos chalatą, grindų šepetį ir kibirą baltų dažų. Pradėjau su tuo,,teptuku“ dažyti… Po kiek laiko atėjo režisierius, labai nustebo ir pasiteiravo kokius mokslus esu baigusi. O aš likau stovėti sustingus, bet galiausiai su užduotimi susitvarkiau, viskas pavyko ir režisierius liko patenkintas. Tad kartais kai režisieriai, renginių organizatoriai mato dar nebaigtą mūsų darbą tarsi išsigąsta, nustemba, klausia kas, kaip ir ar tik taip viskas čia ir bus? Aš sakau, kad tai tik pradžia, darbo eiga, žiūrėkite ir komentuokite galutinį rezultatą.

*Kas yra sunkiausia Jūsų darbe?

(Lijana) Sunkiausiai katrais būna rasti bendrą renginio režisieriaus ir dailininko sprendimą, tenka ieškoti pageidavimų ir realių galimybių kompromiso.

(Aldona) Sunkiausiai būna tais mėnesiais, kuriais vyksta labai daug renginių ir jiems visiems reikia sumaketuoti afišas, padaryti scenografijas, tad tokiais etapais konkretus darbo laikas nebeegzistuoja, reikia dirbti tiek valandų ir tiek dienų, kad pavyktų viską  padaryti laiku,nekreipiant dėmesio į tai ar tai yra savaitgalis ar oficialus darbo laikas yra pasibaigęs prieš 3 ar 4 valandas.

*Kokiais 3 žodžiais apibūdintumėte darbą kultūros centre?

(Lijana) Kūryba, darbas, stresas.

(Aldona) Vaizduotė, kūryba ir rankų darbas.

Ilgametę ir didelę patirtį turinčių dailininkių pasisakymai, tik patvirtina, kad renginys,projektas, spektaklis ar bet kuri kita meninė kūrybinė veikla negali sėkmingai vykti be bendro, komandinio darbo. Norint pasiekti geriausio rezultato to turi siekti visi nuo renginio režisieriaus, dailininko, šviesos, garso, scenos režisierių, iki patalpas prižiūrinčio asmens. Žinoma vienų darbas yra labiau pastebimas, kitų mažiau, bet vienokia ar kitokia prasme tas bendras darbas ir turi didžiausią įtaką galutiniam rezultatui. Kaip dailininkė Aldona pasakojo ,,…jei žiūrovai ploja atitraukus scenos uždangą, šypsosi, pasisemia puikių emocijų ir pasibaigus renginiui kalba ne tik apie nuostabią muziką, išskirtinius atlikėjus,puikius aktorinius gabumus, bet ir apie tai kokia buvo graži scenografija tai ir yra geriausias atlygis už tokį darbą”.

Dėkojame kultūros centro dailininkėms, be kurių profesionalaus ir kūrybingo darbo neįmanomas joks meno projektas kultūros centre ir tikimės jums papasakoti  dar ne vieną istoriją,  pasidalinti gražiausiomis įamžintomis akimirkomis ir drauge pasidžiaugti puikiais žmonėmis, kultūros reiškiniais, įsimintinomis akimirkomis ir drauge pasitikti visų mūsų kultūros centro artėjantį jubiliejų.

Plungės kultūros centro 80 metų jubiliejų pasitinkant #2

Kovo 30 dieną Plungės kultūros centras minės solidžią 80 metų kūrybinės veiklos sukaktį. Artėjant šiai šventei norime jums papasakoti apie Plungės kultūros centre dirbančius puikius žmonės, kuriuos  retai išvystame scenoje renginių metu ir dažnai griaudint aplodismentams jie lieka lyg ir nepastebėti. Tačiau jų indėlis, kūrybingumas, profesionalumas ir daugybė praleistų darbe valandų repetuojant ar ruošiantis renginiui yra nepaprastai svarbūs. Tam, kad žiūrovas išvystų galutinį rezultatą, mirguliuojantį šviesomis renginį, koncertą ar spektaklį reikalingas ilgas ir kantrus ne tik režisierių, atlikėjų, dailininkų bet ir daugelio kitų mūsų darbuotojų darbas.  Šį kartą trumpai apie tai su kokiais iššūkiais tenka susidurti dirbant kultūros centre, įgyvendinant renginių režisierių,dainininkų, muzikantų ar aktorių idėjas ir kūrybinius sumanymus, atliepiant jų poreikius,pokalbiui pakvietėm  Plungės kultūros centro šviesos režisierių Edvardą Abelkį, garso režisierių Kostą Balsį ir scenos inžinierių Simoną Vaičiulį .

Kostas Balsys
Edvardas Abelkis
Simonas Vaičiulis

Paklausus apie darbą dirbamą kartu su kultūros centro meno kolektyvų vadovais, renginių režisieriais, atsakymas buvo pakankamai vieningas, kad darbas būna įvairus,kartais renginių iniciatorių vizijos būna labai realistiškos ir paprastai įgyvendinamos, tačiau, kartais darbas nebūna toks paprastas ir lengvas, nes norima įgyvendinti  sudėtingas,išskirtines idėjas, kurias ne visada galima įgyvendinti dėl saugumo sumetimų,ribotesnių techninių galimybių ir panašiai. Žinoma, darbuotojai stengiasi viską padaryti maksimaliai, realizuoti visus sumanymus, o išskirtiniu atveju stengiasi pasiūlyti tokį variantą, kurį pavyktų realizuoti ir kuriuo liktų patenkintiidėjos sumanytojai. Tam reikia labai daug laiko, kūrybiškumo, tenka įsigilinti į sumanymą, kad galėtume pasiūlyti vienokį ar kitokį techninį sprendimą. Todėl reikia dirbti visiems kartu, kurti komandoje, kad žiūrovas išvystų puikų galutinį meninės idėjos vaizdą. Tiesiog visi siekiame bendro, pačio geriausio rezultato. Būna ir tokių situacijų kai nuomonės išsiskiria, tada ilgai diskutuojame, tariamės ar kartais net pasiginčijame. Tačiau toks ir yra kūrybinio darbo procesas, o visiems svarbiausia maksimaliai geriausias rezultatas, tad nuoskaudoms, asmeniškumams ar kitoms neigiamoms emocijoms tiesiog nelieka laiko. Darbas kultūros centre nėra apibrėžtas konkrečiomis valandomis,negali būti iš anksto iki galo suplanuotas, nes net likus keliolikai akimirkų iki renginio pradžios, atsiradus neplanuotiems tam tikriems  niuansams gali tekti perstatyti scenos išplanavimą, pakeisti apšvietimą ar pajungti dar vieną mikrofoną, tiesiog toks yra tas kūrybinis darbas.

Įdomu buvo  pasiteirauti ir apie darbo specifiką su profesionaliais atvykstančiais kūrėjais, aktoriais, dainininkais, muzikantais, jų vadybininkais, ar puikiai visuomenei žinomi žmonės būna įnoringi? Nes būtent šių trijų žmonių darbas glaudžiausiai susijęs su tokių meno projektų realizavimu Plungės kultūros centre. Atsakymai taip pat buvo vieningi ir juose buvo akcentuojama tai, kad būna įvairių žmonių, bet iki šiol nėra tekę susidurti su tokiais žmonėmis su kuriais nebūtų įmanoma susikalbėti ar išspręsti iškilusias problemas kalbant ir ieškant sprendimo. Profesionaliausi, daugiausiai pripažinimo pelnę žmonės dažniausiai būna paprasti, draugiški ir geranoriški. Žinoma vieniems reikia daugiau garso, kažkam efektyvesnio apšvietimo, tretiems jaukiau sukomplektuotos scenos, bet tai natūralu.  Kartais skiriasi paprašymo, pasiūlymo ar pageidavimo tonas, bet visi esame žmonės, tad viską ir stengiamės priimti profesionaliai, atsiribojant nuo emocijų.Kiekvienas toks meno projektas tai iššūkis, nes tik atvykus atlikėjui galutinai sužinai jo planus, todėl kiekviena darbo diena yra vis kitokia, sudėtinga,nenuspėjama tačiau įdomi ir nemonotoniška.

Kultūros centre vyksta labai daug renginių, pasitaiko dienų kai per 24 valandas įvyksta 2 ar 3 renginiai, tad natūralu, kad kartais įvyksta ir įvairių nesklandumų, nenumatytų dalykų, atsiranda techninių kliūčių ir į visa tai reaguoti reikia akimirksniu.Darbuotojai pasakojo, kad vieno puikiai visiems plungiškiams žinomo renginio pradžioje, garso takeliui turint skelbti renginio pradžią, jis tiesiog neįsijungė, o salėje 500 žmonių, tad reaguoti reikia akimirksniu, nes pilnai žiūrovų salei nepasakysi, kad dėl techninių kliūčių renginys prasidės vėliau… Tarptautinio renginio metu per finalinį kūrinį neišovė laiku konfeti, dėl techninių kliūčių neatsitraukė laiku uždanga, atlikėjas ar aktorius atsistojo ne į tą vietą kuri iš anksto buvo suderinta su šviesos režisieriumi, arba kai atlikėjas vieno renginio metu nusprendė tikrai pasisupti ant supynių, nors jos buvo tik butaforinės  ir panašiai. Tad situacijų būna tikrai įvairių ir iš anksto reikia būti pasiruošus įvairiems galimiems netikėtumams, nes toks darbas, užtikrinti sklandžią renginio eigą, o prireikus akimirksniu reaguoti į neplanuotos situacijos atsiradimą ir jos neutralizavimą.Tad ne tik žmonės, kurie būna scenoje, bet ir žmonės kurie būna užkulsiuose ar garso ir šviesos operatorinėse jaudinasi dėl kiekvieno renginio ir deda daug pastangų, kad renginys būtų profesionalus visomis prasmėmis. Jeigu atėjęs žiūrovas nepastebi, kad ir retai, bet kartais pasitaikančių menkų nesklandumų, tada vadinasi viskas buvo gerai, į viską buvo reaguojama profesionaliai ir viskas pavyko gerai. Vienu metu kartais tenka ruoštis net keliems renginiams ar meno projektams. Visą dieną repetuoji su vienu projektu o vakare žiūrovams pristatai kitą. Vėlai pasibaigus renginiui ir išsiskirsčius žiūrovams dažnai liekama kultūros centre ir ilgai ruošiamasi jau rytoj kitam įvyksiančiam renginiui ar  projektui. O kur dar dekoracijų gamybą, garso takelių kūrimas ar ilgos repeticijos. Tačiau visa tai atsiperka su kaupu, kai supranti, kad visiems kartu pavyko įgyvendinti idėją, kad iš Plungės kultūros centro išvykę garsūs menininkai džiaugiasi čia vyraujančia gera, kūrybiška ir profesionalia atmosfera, šiuolaikiškomis ir moderniomis sąlygomis.

Pabaigai Simono,Edvardo ir Kosto  paprašėme trimis  žodžiais apibūdinti darbą kultūros centre:tobulėjimas: bendradarbiavimas, gyvenimas, iššūkiai, atsidavimas, komandinis darbas, atsakomybė, kūryba, tai žodžiai, kurie lyg raktas atrakinantis šių puikių žmonių darbinę kasdienybę suteikiančią prasmę jų gyvenimui. Viskas ką išvysta žiūrovas  yra tik galutinis ilgo,sudėtingo, dažnai įtempto, tačiau įdomaus, prasmingo ir kūrybingo darbo rezultatas.

Pokalbyje dalyvavo Plungės kultūros centro šviesos režisierius Edvardas, kultūros centre dirbantis daugiau nei 20 metų, garso režisierius Kostas, kuris su kultūros centro veikla yra susijęs daugiau nei 5 metus ir scenos inžinierius Simonas,kuris Plungės kultūros centre dirba daugiau nei 1-erius metus.

Dėkojame pašnekovams, be kurių profesionalaus ir kūrybingo darbo neįmanomas beveik joks meno projektas kultūros centre ir tikimės jums papasakoti,  parodyti dar ne vieną istoriją,   įamžintą akimirką, kviesdami  drauge pasidžiaugti puikiais žmonėmis,kultūros reiškiniais, įsimintinomis akimirkomis.

Plungės kultūros centro 80 metų jubiliejų pasitinkant #1

Direktorius Romas Matulis

Kovo 30 dieną Plungės kultūros centras pakvies visus į  80 metų kūrybinės veiklos sukakčiai paminėti skirtą šventę, kurioje šoks, vaidins, dainuos, muzikuos ar kitomis formomis prisistatys ar bus pristatyti visi 22 šiuo metu Plungės kultūros centre veikiantys meno kolektyvai. Tai bus tik trumpa akimirka, kurioje atsispindės konkretūs rezultatai, simboliškai reprezentuojantys kultūros centro meno kolektyvus, jiems vadovaujančius žmones, bet norint pasiekti ir realizuoti tą ypatingą akimirką reikia metų, mėnesių, dienų ir daug valandų skirti susitikimams, bendrystei, repeticijoms… Artėjant solidžiam jubiliejui norime su visuomene pasidalinti pasakojimais, faktais ir tuo, kas lieka ,,už kadro“,ko nemato žiūrovai, kolektyvų nariai, užsiėmimus lankančių vaikų ir jaunimo tėvai,  kiti bendruomenės nariai ar miesto svečiai, kurie tarsi ir yra susiję su kultūros centro veiklomis, betviską mato tik iš šalies ir jau mėgaujasi tik galutiniu rezultatu.  Norime papasakoti apie tai kas vyksta kultūros centre be repeticijų, koncertų, spektaklių ir kitų pagrindinių veiklų… Norime pasidalinti pasakojimais, faktais, foto ir video reportažais apie tai kaip kultūros centras atrodė prieš 80 ar 30 metų ir dabar, kas vyko tada ir kas vyksta šiandieną… Norime papasakoti ir apie kultūros centre dirbančius žmones, kurie dažniausiai lieka viešai nematomi, bet kurie turi nemažai įtakos tam, kad repeticijos, koncertai, spektakliai, pramoginiai renginiai, parodos įvyktų sklandžiai, tai ir dailininkai, šviesos, scenos ir garso režisieriai, patalpas ruošiantys, dokumentus tvarkantys ir kiti žmonės.

Plungės kultūros centras

Per vieną dieną ar keletą valandų neįmanoma visko parodyti, apie viską pakalbėti,tad siekiame iki kovo 30 dienos įvairiais pranešimai, faktais, foto ir video reportažais papasakoti Jums kuo daugiau įdomesnių, mažiau plačiajai visuomenei žinomų faktų apie Plungės kultūros centro ilgaamžę veiklą ir gerų emocijų sklaidą šiandieną ir prieš 20 ar daugiau metų. O kas geriau šį pranešimų ciklą galėtų pradėti jeigu ne Plungės kultūros centro direktorius Romas Matulis, kuris Plungės kultūros centrui sėkmingai vadovauja daugiau nei du dešimtmečius.

Direktorius Romas Matulis

*Jūs kultūros centrui vadovauti pradėjote jau čia, kur ir yra dabar įsikūręs Plungės kultūros centras? Ar buvo lengva ir kas paskatino imtis šių pareigų?

Plungės kultūros centras savo organizuojama veikla, puikiais meno kolektyvais,kūrybingais žmonėmis garsėjo visais laikais. Todėl imtis vadovauti,apsisprendimas tikrai nebuvo lengvas. Tačiau, šiame centre galima sakyti aš užaugau ir subrendau, kaip kūrėjas, kaip kultūros vadybininkas todėl labai gerai pažinojau jo veiklą, žmones, išskirtinę specifiką, kiekvieną darbo barą.Be to turėjau ir turiu daugybę idėjų, sumanymų, gerai pažįstu daugybę bendruomenės narių, todėl priėmiau šį iššūkį ir stengiamės kurti visi kartu. Išlieka vis tas pats noras, kad bendruomenė turėtų savo kultūros namus į kuriuos norisi užeiti,kuriuose kūryba vyksta nuolat, kurie jaukūs ir šilti dvasine prasme.

*Kokia yra vadovavimo kultūros centrui specifika?

Na kada mes kalbame apie kultūros ir meno organizaciją, net pats vadybos terminas– vadovavimas skamba šiek tiek keistokai. Kultūros ir meno organizacijos vadovas pirmiausia pats turi būti kūrėjas, nes ten kur vyksta kūryba paprastai nepavadovausi. Tik kūrėjas gali suvokti kūrybinio darbo specifiką, suvokti kultūrinės paslaugos ar produkto sukūrimo savitumus, galimus terminus, gebėti vertinti kokybės ir kiekybės santykius, kitus esminius elementus. Todėl pirmiausia ir aš esu kūrėjas, tik paskui vadybininkas. Vadovauti kultūros ir meno organizacijai reiškia pirmiausia kurti ir savo asmeniniu pavyzdžiu uždegti kitus kūrėjus. Taip ir stengiuosi dirbti, kurdamas ir kartu veikdamas su visa komanda.

*Koks esminis skirtumas tarp vadovavimo kultūros įstaigai tada ir šiandieną?

Pora dešimtmečių atgal buvo sudėtingiau dirbti atsižvelgiant į materialines sąlygas,bazę, kūrinių sukūrimo sudėtingumą. Tačiau turėjome daugiau žmogiškųjų išteklių, jauni kūrėjai norėjo atvykti ir kurti mažame miestelyje, žmones tenkino mažesni atlyginimai. Šiandien esame modernus, renovuotas ir šiuolaikiškas kultūros centras. Todėl lyg ir lengviau organizuoti kūrybinius ir organizacinius procesus. Tačiau šiandien trūksta profesionalių kūrėjų, stokojame talentingų, charizmatiškų meno kolektyvų vadovų, jauni meno profesionalai nebenori atvykti į regionus. Todėl vadovavimo prioritetai keičiasi. Tačiau tiek ankščiau, tiek dabar kultūros centrui svarbu kūrėjai ir vadovo gebėjimas juos telkti, motyvuoti, skatinti kūrybiškumą.

*Ar Jūs kaip vadovas jau pasiekėte pagrindinius tikslus,kuriuos siekėte realizuoti tik pradėjus eiti šias pareigas?

Vieną dieną imi galvoti, kad taip. Esame nepaprastai išaugę, profesionalūs, įvaldę visas kūrybines galias, modernūs bazės prasme, siekiantys naujumo ir nebijantys kaitos iššūkių. Kitą dieną atrodo, kad dar viskas tik prieš akis. Dar reikia to ir to, dar norisi padaryti, sukurti, realizuoti daugybę sumanymų. Tokiais atvejais supranti, kad kūrėjo darbas – tai nesibaigiantis procesas. Vos tik pasieki vieną aukštumą, ant jos pasilipęs iš karto pamatai kitą aukštumą ir iškarto pradedi jos siekti. Vadinasi visą laiką reikia ko nors siekti. Tai nesibaigiantis procesas.

*Kultūros centro lankytojai Jus dažniausiai mato šventėse, Jūsų sukurtuose spektakliuose, inicijuotuose renginiuose, išgirsta sakant įspūdingas kalbas, padėkas, o kaip Jūsų darbo diena atrodo eilinėmis darbo dienomis?

Labai sudėtinga apibūdinti kūrėjo, kultūros ir meno organizacijos vadovo darbo dieną.Ji be švenčių, kupina rutinos, kasdienių darbų, problemų sprendimo,administracinių dalykų, bankinių pavedimų, ataskaitų rašymo, planavimo,bendravimo, derinimo ir vėl kūrybos. Todėl norint viską padaryti reikia labai stipriai išmokti planuoti ir branginti laiką, bei reikalui esant dirbti 24 valandas per parą ir 7 dienas per savaitę. Juk neįsakysi sau, kad pirmadienį nuo 8.00 val. iki 10.30 val. aš kursiu ar rašysiu projektus. Ateina žmonės,kiti susiduria su problemomis ir būtina jas spręsti tučtuojau, pagaliau kurti gali tada kai ateina suvokimas, jog štai radau. O tai būna kartais net naktį.

Romas ir Sigita Matuliai su teatro ,,Saula” aktoriais

*Kas šiandieną yra Plungės kultūros centras?

Žinoma galėčiau sakyti, kad tai net 22 meno kolektyvai, net 12 vykdomų akredituotų neformalaus švietimo programų, kad tai per metus įvykstantys daugiau nei 300 renginių, kad tai nuolatinės parodos, edukaciniai užsiėmimai, profesionalių atlikėjų koncertai, spektakliai, festivaliai ir t.t. Ir žinoma tai būtų tiesa. Bet svarbiausia manau yra tai, kad šiandien kultūros centras yra vieta į kurią visi norintys gali ateiti ir pasinerti į kūrybos ir kūrybiškumo procesą vykstantį nuolat, kad čia galima patenkinti netik kultūrinius, bet ir socialinius poreikius, čia galima susitikti, bendrauti,pažinti ir susipažinti. Šiandien svarbiausia, kad kultūros centras užtikrina bendruomenės galimybę dalyvauti kultūroje ir ją vartoti kasdien, o nepasitenkina vienadieniais atvežtiniais meno projektais. Kartkartėm atvykusių profesionalų kūryba labai vertinga, bet svarbiausia kultūroje dalyvauti pačiam ir nuolat.Dar yra svarbiausia šiandien kiekvienas čia dirbantis žmogus ir kiekvienas čia užeinantis žmogus. Puikūs, bendruomeniški, kuriantys žmonės šiandien yra kultūros centras.

*Ką Jums reiškia toks solidus kultūros centro kūrybinės veiklos jubiliejus?

Labai daug. Tai vienas svarbiausių Plungės ir visos Lietuvos regioninės kultūros istorijos įvykių. Šis jubiliejus, tai metų metais brandintos Plungės ir viso regiono kultūrinės tradicijos, tai  mūsų rajono kultūrinio unikalumo ir išskirtinumo bendrame šalies kultūros kontekste,sukūrimas, tai tautinės kultūros  ir nematerialiojo mūsų tautos kultūrinio paveldo išlikimas, tai  talentingų, unikalių, kuriančių Plungės krašto žmonių sankaupa, tai gražiausio ir vertingiausio žmogaus kūrybinio proceso apraiška. Pagaliau tai visos bendruomenės šventė, nes kultūros centrą kuriame visi kartu.

*Ką norėtumėte pasakyti, palinkėti Plungės kultūros centro lankytojams, kolektyvų nariams, darbuotojams, kultūros centro 80-mečio proga?

Būkime kartu, aukime kartu, ieškokime kartu, kurkime kartu, džiaukimės kartu.

Dėkojame ir pažadame pateikti,  parodyti dar nevieną pranešimą ar įamžintą akimirką, kad visi drauge pasidžiaugtume mūsų visų kultūros centru, prisimintume, kaip viskas buvo kadaise ir kaip viskas yra šiandieną.

Plungės kultūros centro direktorius Romas Matulis paskirtas Valstybės pažangos tarybos nariu

2018 m. lapkričio 28 d.  Lietuvos respublikos Vyriausybės nutarimu  Nr. 1172 sudaryta Valstybės pažangos taryba, kurios nariu paskirtas ir Plungės kultūros centro direktorius Romas Matulis. Tarybos pirmininkas LR Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis.

Valstybės pažangos tarybos tikslas – palaikyti valstybės pažangos idėjų sklaidą, atlikti nacionalinės pažangos programos ir  kitų susijusių valstybės planavimo dokumentų įgyvendinimo stebėseną, teikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlymus dėl jų įgyvendinimo,  vertinti Strategijos pažangos idėjų aktualumą ir kasmet pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei pažangos darbų arba krypčių sąrašą. Tarybos nariais paskirti  Socialinės ir darbo apsaugos, Aplinkos, Ūkio, Finansų, Energetikos, Kultūros, Švietimo ir mokslo, Sveikatos apsaugos ir Energetikos ministrai, LR Seimo nariai, šalies strateginės svarbos įmonių vadovai. Valstybės pažangos taryboje iš viso dirbs 34 šalies politikai ir  strategai.

Džiugu, kad Valstybės pažangos taryboje vienintelis iš regiono bei  kultūros ir  meno srities atstovas yra   Plungės kultūros centro direktorius Romas Matulis.

PLUNGĖS KULTŪROS CENTRO DIREKTORIUS ROMAS MATULIS IŠRINKTAS DIDŽIAUSIOS ŠALIES KULTŪRINĖS BENDRUOMENĖS PREZIDENTU

Lapkričio 28 dieną Dubingiuose (Molėtų raj.) įvyko didžiausios ir vienos įtakingiausios šalies kultūrinės bendruomenės – Lietuvos kultūros centrų asociacijos ataskaitinė – rinkiminė konferencija. Į konferenciją susirinkę visų šalies kultūros centrų atstovai aptarė šiandieninę kultūros politikos situaciją, svarbiausias iškylančias problemas, teisinių dokumentų aktualijas ir numatė ateities strategines kryptis.

Respublikinėje konferencijoje ateinančių ketverių metų kadencijai išrinkta ir nauja Lietuvos kultūros centrų asociacijos vadovybė. Džiugu, kad  didžiausios šalies kultūros bendruomenės prezidentu vienbalsiai išrinktas Plungės kultūros centro direktorius, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakulteto docentas Romas Matulis. Romas Matulis asociacijai sėkmingai vadovavo ir praeitą kadenciją.

KULTŪROS CENTRO DIREKTORIUS ROMAS MATULIS PASKIRTAS LIETUVOS KULTŪROS IR MENO TARYBOS NARIU

direktorius 2

Lietuvos kultūros centrų asociacijos prezidentas, Plungės rajono savivaldybės kultūros centro direktorius Romas Matulis Lietuvos Respublikos Kultūros ministrės Lijanos Ruokytės – Jonsson 2017 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. ĮV – 578 trejų metų kadencijai paskirtas Lietuvos kultūros ir meno tarybos nariu.

Lietuvos kultūros ir meno taryba yra pagrindinė ir svarbiausia šalies ekspertų grupė analizuojanti, vertinanti kultūros sritį ir padedanti Lietuvos Respublikos Kultūros ministrui formuoti Lietuvos kultūros politiką. Lietuvos kultūros ir meno taryba taip pat teikia finansavimo prioritetus, pasiūlymus dėl Spaudos , radijo ir televizijos rėmimo fondo, stipendijų kultūros ir meno kūrėjams kvotų, nagrinėja įstatyminę bazę, plėtoja ryšius su užsieniu, sprendžia kitus svarbius šalies kultūrai klausimus.

Lietuvos kultūros ir meno tarybą sudaro 15 įvairių kompetencijų ekspertų, kūrėjų, atlikėjų, profesionalių atitinkamos kultūros ir meno srities vertintojų, tarp kurių visai Lietuvai gerai žinomi žmonės: poetas, eseistas ir vertėjas Kornelijus Platelis; teatro ir kino aktorius Rimantas Bagdzevičius;  kompozitorė, Lietuvos muzikų sąjungos prezidentė, LMTA docentė Audronė Nekrošienė; socialinių mokslų daktarė, ekonomistė Margarita Starkevičiūtė; dailėtyrininkė, VDA lektorė Laima Kreivytė ir kt. Džiaugiamės, kad šalies svarbiausioje kultūros ekspertų grupėje nuo šiol darbuosis ir Plungės kultūros centro direktorius Romas Matulis.